Miestą niokojo mirtina buboninio maro epidemija. Skurdesnių rajonų kapinėms pradėjus pildytis, turtingi Amsterdamo gyventojai išsilakstė po savo užmiesčio dvarus, o likusieji stengėsi išgyventi laikydamiesi socialinės distancijos. Sergantiems žmonėms buvo uždrausta lankytis turguose, užeigose ir bažnyčiose, o užkrėsti namai svečius įspėdavo lauke pakabintu ženklu – šiaudų gniūžte, perrišta trimis juostelėmis. Šios priemonės kažkiek padėjo, bet jų nepakako marui sustabdyti.