„Pareiškiame, kad branduoliniame kare nėra nugalėtojų, todėl jo niekada nereikėtų pradėti“, – rašoma rusiškoje pareiškimo versijoje.
Anglišką versiją išplatino Baltieji rūmai.
„Pareiškiame, kad branduolinis karas negali būti laimėtas ir neturi būti pradėtas“, – dėstoma pareiškime.
„Kadangi branduolinio ginklo panaudojimas turėtų labai didelių padarinių, taip pat pareiškiame, kad branduoliniai ginklai, tol, kol egzistuoja, turėtų būti naudojami tik gynybos, agresijos malšinimo ir karo prevencijos tikslais. Esame įsitikinę, jog būtina užkirsti kelią tolesniam tokių ginklų plitimui“, – rašoma pareiškime.
Paskui pareiškime vėl pabrėžiama branduolinių grėsmių mažinimo svarba ir būtinybė laikytis branduolinio ginklo neplatinimo, nusiginklavimo bei ginklų kontrolės susitarimų.
„Ketiname išsaugoti ir stiprinti nacionalines priemones, kad užkirstume kelią neteisėtam ar netyčiniam branduolinio ginklo panaudojimui“, – rašoma dokumente.
„Pabrėžiame savo siekį bendradarbiauti su visomis šalimis, kad sukurtume saugią aplinką, palankesnę tolesniam nusiginklavimui, ir pasiektume galutinį tikslą, t. y. jog vieną dieną pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų, o visos valstybės būtų vienodai saugios. Ketiname toliau ieškoti dvišalių ir diplomatinių būdų, kad išvengtume karinių konfrontacijų, stiprintume stabilumą ir nuspėjamumą, didintume tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą bei užkirstume kelią ginklavimosi varžyboms, kurios neatneštų naudos nė vienai šaliai, bet sukeltų grėsmę visoms“, – rašoma pareiškime.
Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos, dokumentas buvo priimtas Rusijos iniciatyva. Ji sakė esą dokumentą buvo norima parengti iki sausio 4 d. Niujorke turėjusios įvykti konferencijos dėl branduolinio ginklo neplatinimo pradžios.
Nors konferencija buvo atidėta, penkių valstybių lyderiai nusprendė paviešinti pareiškimo tekstą. Šiuo metu jis yra paskelbtas Kremliaus, Baltųjų rūmų, Eliziejaus rūmų ir Kinijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėse.
M. Zacharova išreiškė viltį, kad dokumento priėmimas „padės sumažinti pasaulyje tvyrančią įtampą“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos Ginkluotės kontrolės departamento vadovas Fu Congas susitarimą pavadino istoriniu.
„Jis vėl patvirtino tą faktą, kad branduolinio karo neįmanoma laimėti, kad jis niekada neturi būti pradėtas ir kad nė viena branduolinė galvutė [minėtųjų penkių šalių] nėra nukreipta į jokią valstybę“, – tviteryje parašė valdininkas.
