Sudanas mėgino eiti trapiu keliu civilinės valdžios link nuo pat 2019-ųjų, kai buvo nušalintas autokratinis lyderis Omaras al Bashiras, bet vėl paniro į chaosą, kai karinis lyderis generolas Abdel Fattah al Burhanas spalio 25 dieną surengė perversmą ir sulaikė A. Hamdoką.
A. Hamdokas buvo grąžintas į pareigas lapkričio 21 dieną pagal susitarimą, numatantį surengti rinkimus 2023 metų viduryje, tačiau vietos žiniasklaida neseniai pranešė, kad jis kelias dienas nebuvo savo biure ir sklandė gandai apie galimą jo atsistatydinimą.
„Dariau, ką galėjau, kad šalis nenuslystų į nelaimę“, – sekmadienio vakarą sakė A. Hamdokas, kreipdamasis į tautą per valstybinę televiziją.
Sudanas „peržengia pavojingą lūžio tašką, kuris kelia grėsmę visam jo išlikimui“, sakė jis.
A. Hamdokas buvo civilinis trapaus šalies pereinamojo laikotarpio veidas, tačiau A. F. al Burhanas buvo faktinis šalies vadovas po O. al Bashiro nuvertimo.
A. Hamdokas paminėjo „politinių jėgų susiskaldymą ir konfliktus tarp (karinių ir civilinių) pereinamojo laikotarpio komponentų“ ir teigė, kad „nepaisant visko, kas buvo padaryta siekiant sutarimo... tai neįvyko“.
Masiniai protestai prieš perversmą tęsėsi net ir po to, kai A. Hamdokas buvo grąžintas į pareigas, kadangi protestuotojai nepasitiki generolu veteranu A. F. al Burhanu ir jo pažadu vesti šalį į visavertę demokratiją.
Protestuotojai taip pat teigė, kad susitarimas grąžinti į pareigas A. Hamdoką buvo tiesiog siekis suteikti legitimumo priedangą generolams, kuriuos jie kaltina bandymu tęsti O. al Bashiro sukurtą režimą.
Tūkstančiai protestuotojų sekmadienį drąsiai stojo prieš ašarines dujas, daugybės karių dislokavimą ir telekomunikacijų išjungimą reikalaudami civilinės vyriausybės.
Protestuose prie prezidento rūmų sostinėje Chartume ir kaimyniniame Omdurmano mieste jie priešinosi perversmininkams, šaukdami „valdžia žmonėms“ ir reikalaudami sugrąžinti karius į kareivines.
Demokratiją remiantis Gydytojų komitetas pranešė, kad saugumo pajėgos nušovė tris protestuotojus, vienas jų buvo nušautas į krūtinę, o kitas patyrė „sunkią galvos traumą“.
Kaip ir per ankstesnius protestus, kurie buvo nuolat rengiami po perversmo, valdžia blokavo kelius ir jūriniais konteineriais užstatė tiltus per Nilo upę, jungiančius sostinę ir aplinkines vietoves.
Tačiau tūkstančiai žmonių vis tiek išėjo į protesto demonstracijas „kankinių atminimui“, kadangi po perversmo žuvo mažiausiai 57 protestuotojai, teigia demokratiją remiantys medikai.
Sudanas turi ilgą karinių perversmų istoriją, tačiau A. F. al Burhanas tvirtino, kad ginkluotųjų pajėgų žengtas žingsnis „buvo ne perversmas“, o postūmis „pakoreguoti pereinamojo laikotarpio eigą“.
Penktadienį oficialus patarėjas perspėjo, kad protestai yra „jėgų ir laiko švaistymas“, neduosiantys „jokio politinio sprendimo“.
Aktyvistai socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad 2022 metai bus „tolimesnio pasipriešinimo metai“.
