Raketa „palydovų nešėja „Simorgh“ į kosmosą nugabeno tris tyrimų krovinius“, sakė Gynybos ministerijos atstovas Ahmadas Hosseinis, kurį citavo valstybinė televizija.
Pasak jo, šie trys aparatai buvo iškelti į orbitą 470 km aukštyje.
Valstybinės televizijos reportažuose, kaip ir pusiau oficialiųjų Irano naujienų agentūrų pranešimuose, nenurodyta, kada buvo atliktas paleidimas ir kokią įrangą nešė raketa. Tačiau startas įvyko tęsiantis sudėtingoms deryboms Vienoje dėl ant plauko pakibusio branduolinio susitarimo su Iranu.
Ankstesnius paleidimus kritikavo Jungtinės Valstijos. JAV valstybės departamentas, kosmoso pajėgos ir Pentagonas kol kas nesureagavo į prašymus pakomentuoti naujausius pranešimus.
Pasak A. Hosseini, „kosminio centro ir palydovo nešėjos veikla buvo atlikta tinkamai“. Jis apibūdino paleidimą kaip „pradinį“, leisdamas suprasti, kad jų ateityje bus ir daugiau.
Tačiau pareigūnai neatskleidė, ar paleisti objektai iš tikrųjų pasiekė orbitą. Irano civilinė kosmoso programa pastaraisiais metais patyrė nemažai nesėkmių, įskaitant kelis aukų pareikalavusius gaisrus ir raketos sprogimą kosmodrome, atkreipusį JAV eksprezidento Donaldo Trumpo dėmesį.
Irano valstybinė žiniasklaida neseniai paviešino šiitiškos respublikos civilinės kosmoso programos artimiausių planuojamų palydovų paleidimų sąrašą. Irano sukarinta Revoliucinė gvardija vykdo lygiagrečią programą, pernai sėkmingai iškėlusią į orbitą palydovą.
Vėliausi paleidimai sukėlė susirūpinimą Vašingtonui, spėliojančiam, ar palydovų iškėlimui panaudotos technologijos galėtų paspartinti iranietiškų balistinių raketų vystymą. JAV teigia, kad tokie palydovų paleidimai prieštarauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijai, raginančiai Iraną susilaikyti nuo bet kokios veiklos, susijusios su balistinėmis raketomis, pajėgiomis nešti branduolinius ginklus.
Iranas, kuris jau ilgą laiką teigia nesiekiantis įgyti branduolinio ginklo, tvirtina, kad jo palydovų paleidimai ir raketų bandymai nėra karinio pobūdžio.
Pranešimas apie startą, paskelbtas Vienoje vykstant deryboms dėl branduolinės sutarties, atitinka griežtą Teherano poziciją, kurios laikosi prezidentas Ebrahimas Raisi – neseniai išrinktas konservatyvių pažiūrų dvasininkas.
Nauji Irano reikalavimai per šias derybas supykdė Vakarų valstybes ir padidino įtampą regione, Teheranui intensyvinant savo branduolinę veiklą. Diplomatai jau ne kartą perspėjo, kad lieka vis mažiau laiko atkurti susitarimą, atsidūrusį prie žlugimo slenksčio prieš trejus metus, kai Amerika tuomečio prezidento D. Trumpo iniciatyva vienašališkai pasitraukė iš pakto.
Iranas yra atsisakęs laikytis susitarime numatytų apribojimų ir padidino urano sodrinimo lygį nuo mažiau nei 4 proc. iki 60 proc., tad iki ginklams tinkamo lygio liko tik nedidelis techninis žingsnis. Be to, Teherano veiklą stebintys tarptautiniai inspektoriai susiduria su kliūtimis.
Kad ketvirtadienį atliktam raketos paleidimui buvo aktyviai rengiamasi, liudija ir nuotraukos, su kuriomis anksčiau šį mėnesį susipažino naujienų agentūra AP. Jose matyti, kaip atliekami paruošiamieji darbai kosmodrome, įrengtame dykumoje Semnano provincijoje, maždaug už 240 km į pietryčius nuo Teherano.
Per pastarąjį dešimtmetį Iranas į orbitą iškėlė kelis neilgai veikusius palydovus, o 2013 metais į kosmosą pasiuntė beždžionę. Visgi atrodo, kad E. Raisi vyriausybė kosmoso sektoriui skirs dar daugiau dėmesio. Vienas iš besikeičiančios padėties ženklų yra neseniai pirmąkart per pastaruosius 11 metų įvykęs šalies Aukščiausiosios kosmoso tarybos posėdis.