„WSJ“ pažymima, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia įtampą aplink Lietuvą mėgindamas absorbuoti kaimyninę Baltarusiją ir militarizuodamas Kaliningrado anklavą. Kinijos lyderis Xi Jinpingas vykdo politinio ir ekonominio keršto kampaniją.

2004 metais įvykusi Baltijos valstybių integracija į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) ir ES buvo svarbus politikos laimėjimas pasibaigus Šaltajam karui. Lietuva padėjo vadovauti ES atsakui į Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos siautėjimą priglausdama opozicijos lyderius ir laikydamasi principingos pozicijos, kad su diktatoriais derėtis negalima.

Tai naujausias atvejis, kai Vilnius suerzino V. Putiną, kuris norėtų susigrąžinti Rusijos „artimąjį užsienį“ į savo įtakos sferą. Kai V. Putinas pradeda fantazuoti, kad Lietuva yra pagrindinis Rusijos istorinio nesaugumo šaltinis, tai tiesiog reiškia, kad ji užima aukštą vietą kaimyninių valstybių, kurias jis norėtų kontroliuoti, sąraše.

Lietuva šiemet sukėlė Kinijos pyktį dėl sprendimo palikti 17+1 formatą – Pekino sukurtą bendravimo su Europa sistemą, ir dėl leidimo Taivano vyriausybei atidaryti savo atstovybės biurą Vilniuje.

Xi Jinpingas
Foto: Sipa / Scanpix

Pekinas paskelbė draudimą importuoti Lietuvoje pagamintas prekes arba gaminius su Lietuvoje pagamintomis detalėmis. Toks žingsnis kenkia Europos įmonėms, turinčioms gamyklas ar tiekimo grandinės šaltinius Lietuvoje. Vokietijoje įsikūrusi automobilių dalių tiekėja „Continental“ yra naujausias pavyzdys, kaip tarptautinei įmonei daromas Kinijos spaudimas nutraukti veiklą Lietuvoje.

Pasak „WSJ“, kyla klausimas, kaip glaudžiai Rusija ir Kinija norės ar galės bendradarbiauti. Kinijai ir Rusijai geriausias scenarijus būtų, kai ES nepalaiko Lietuvos, o ES įmonės ieško kitur detalių, kurių reikia prekėms, tiekiamoms Kinijos rinkai. Tuo tarpu V. Putinas, galbūt netiesiogiai, kėsinasi į Lietuvos teritoriją, suverenitetą ar nepriklausomybę – prisidengiant poreikiu užtikrinti Kaliningrado anklavo saugumą – ir nesulaukia veiksmingo JAV, Europos ir NATO atsako.

Xi Jinpingas žino, kad jei jis ir V. Putinas sėkmingai atplėš Vilnių nuo NATO ir ES, Azijoje, kur Kinija nori išstumti JAV ir sukurti regioninę hegemoniją, atsirastų tiesioginių pasekmių. Dauguma karinių strategų Taivaną laiko pačiu pirmuoju Kinijos taikiniu konfrontacijos atveju, taigi ir esminiu JAV ryžto išbandymu. Tačiau nepaskelbtas karas ar kitokie „pilkosios zonos“ veiksmai, nukreipti prieš Lietuvą, abiem diktatoriams gali turėti privalumų.

Jei JAV ir Europa nesugebės visiškai paremti Lietuvos, Amerikos sąjungininkai ir partneriai Azijoje suabejos JAV įsipareigojimais. Užuot glaudžiai bendradarbiavę su Vašingtonu, jie galbūt taptų draugiškesni Kinijai. Taip mūšis dėl Taivano būtų laimėtas Lietuvoje.

Karo strategai taip pat žavėtųsi Xi Jinpingo gebėjimu priversti V. Putiną atlikti visą juodą darbą ir patikrinti JAV įsipareigojimų sąjungininkams Azijoje gilumą. Šis surogatinis susitarimas turi du privalumus. Pirma, didžioji rizikos dalis, pvz., sankcijos, atitektų V. Putinui. Antra, tai sutvirtintų strateginę Kinijos ir Rusijos partnerystę, kurioje V. Putino Rusija prisiimtų jaunesniosios partnerės vaidmenį šalia kur kas galingesnės Kinijos.

2014 metais Rusijai aneksavus Krymą, NATO, vykdydama vadinamąją sustiprintą priešakinio buvimo misiją, Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokavo keturias daugianacionalines bataliono dydžio kovines grupes. Savo ruožtu ES po Kinijos boikoto Lietuvai svarsto prekybos priemones, kaip apginti valstybes nares nuo ekonominių išpuolių. Šie žingsniai yra teisingi, bet nepakankami, kad būtų galima sustabdyti tokius ryžtingus priešus kaip V. Putinas ir Xi Jinpingas.

Vakarai pernelyg dažnai kliaujasi pasenusiomis politikos priemonėmis, konstatuoja „WSJ“. Reaguodamas į Kinijos boikotą Lietuvai, Briuselis mano, kad pagalbos geriausia ieškoti Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Kalbant apie karinius reikalus, priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra rotacinės, o ne nuolatinės riboto dydžio ir galios NATO pajėgos. Nei PPO, nei priešakinių pajėgų bataliono neužtenka Lietuvos nepriklausomybei garantuoti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neseniai savo šalį apibūdino kaip „kanarėlę anglies kasykloje“, kitaip tariant, kaip vietą, kur pirmiausia suskambės pavojaus varpai. Amerikos sąjungininkai ir partneriai visame pasaulyje pirmiausia išsiaiškins JAV įsipareigojimus prieš pasirinkdami savo kelią. Kadangi Vilnius jaučia Rusijos ir Kinijos galią visu stiprumu, JAV ir Europos patikimumas kaip sąjungininkų garantas yra pakibęs ant plauko. Pasiduoti šios galios spaudimui reikštų pražūtį Lietuvai ir demokratinio Vakarų pasaulio reputacijai, rašoma „WSJ“ paskelbtoje Hudsono instituto vyresniųjų mokslinių bendradarbių Todo Lindbergo and Peterio Rough analizėje.