Sausio pradžioje Jungtinės Valstijos susitiks su Rusija deryboms augančiai įtampai dėl Ukrainos aptarti. Reaguodamas į šį pirmadienį paskelbtą pranešimą, ES atstovas užsienio reikalams J. Borrellis reikalauja, kad į šias derybas būtų įtrauktas ir Briuselis.
Europos Sąjunga negali likti tik abejinga stebėtoja, ji turi dalyvauti planuojamose JAV ir Rusijos derybose dėl Ukrainos konflikto deeskalavimo ir Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų.
„Mes nenorime ir neturime būti abejingas stebėtojas, virš kurio galvos daromi sprendimai“, – dienraščiui „Die Welt“ sakė ES užsienio reikalų atstovas J. Borrellas.
„Jei Maskva (...) nuo sausio mėnesio nori kalbėtis apie saugumo architektūrą Europoje ir saugumo garantijas, tai anaiptol nėra vien Amerikai ir Rusijai rūpimas klausimas“, – sakė J. Borrellis.
„ES turi dalyvauti šiose derybose, tokios derybos turės prasmę tik tuomet, jei jos vyks glaudžiai derinant su ES ir jai dalyvaujant“, – sakė jis.
Tuo tarpu Vašingtonas iki šiol tik pažadėjo europiečiams „skaidrumą ir solidarumą“ sausio 10 d. Ženevoje planuojamose derybose su Kremliumi. Keitimasis su Rusija vyksta dvišaliu strateginio saugumo dialogo formatu, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Toks dialogo formatas ES diplomatijos vadovui nėra priimtinas.
Kritikuodamas Vašingtono strategiją J. Borrellis „Die Welt“ pastebėjo, kad šis pasidavė Maskvos norui surengti derybas „tarp dviejų veikėjų, kurie dalytųsi savo įtakos sferas“, neįtraukiant ES.
„Mums tai nepriimtina“, – pabrėžė jis.
Maskvos raginimą užtikrinti saugumo garantijas ir nutraukti ES bei NATO plėtrą į rytus ES diplomatas atmetė kaip „grynai rusišką darbotvarkę su visiškai nepriimtinomis sąlygomis, ypač turint omenyje Ukrainą“.
„Negalime daryti kompromisų dėl pagrindinių principų“, – sakė jis. Valstybės teisė pačiai nuspręsti dėl aljansų yra nediskutuotina.
Anot J. Borrellio, Rusija pirmą kartą raštu išdėstė savo sąlygas – anksčiau ji niekada taip nedarydavo.
„Taip elgiasi tiktai laimėtojai: nurodo, kad viena arba kita yra jų sąlygos“, – konstatavo ES diplomatijos vadovas.
„Rusija nori aptarinėti Europos saugumo architektūrą, palikdama nuošaly Europos Sąjungą. Tai absurdas. Mes su tuo nesitaikstysime. Jokių mums aktualių sprendimų priimti neįmanoma, jei mes nedalyvaujame [juos svarstant]“, – pareiškė diplomatas.
JAV Valstybės departamento atstovas N. Price'as taip pat pareiškė, kad kai kurie Rusijos pasiūlymai buvo nepriimtini JAV ir jų Europos „sąjungininkams bei partneriams“.
Ukrainos konflikte ES laikosi savo plano patarti ir mokyti Ukrainos kariškius.
„Netrukus pateiksiu atitinkamą pasiūlymą ES valstybėms narėms“, – sakė D. Borrellis.
J. Borrellis įsitikinęs, kad derybos su Rusija neturi apsiriboti Ukrainos tema ir Šiaurės Atlanto aljanso neplėtimo klausimu.
„Reikia kalbėti apie visus pažeidimus, įvykusius po Helsinkio baigiamojo akto priėmimo 1975-aisiais“, – pareiškė jis.
ES diplomatijos vadovas pridūrė, kad daugelis Rusijos užsienio politikos aspektų Briuseliui atrodo nepriimtini, lygiai kaip nepriimtini atrodo ir „tam tikri įvykiai, kuriuos Maskva priskiria šalies vidaus reikalams“, įskaitant ir su žmogaus teisių paisymu susijusius dalykus.
Paklaustas, ar Rusija, jo manymu, planuoja užpulti Ukrainą, J. Borrellis nurodė, kad tokios įvykių eigos neatmeta, tačiau įmanomi ir kitokie scenarijai.
Kaip vieną iš galimų variantų jis įvardijo Ukrainos valdžios destabilizavimą, pasiekiamą hibridinės taktikos keliu, taip pat konflikto tarp Ukrainos karių bei Donbaso separatistų eskalavimu ir Europai daromu spaudimu per dujų tiekimo apribojimus.
Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus stiprias pajėgas, Vakarai kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis planuoja įsiveržti į Ukrainą – buvusią sovietinę respubliką, siekiančią ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos ir galiausiai prisijungti prie NATO.
Rusija jau atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir kursto prorusiškų separatistų sukilimą pramoniniuose Ukrainos rytuose. Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
Rusijai sutelkus pasienyje su Ukraina dešimtis tūkstančių karių, Kijevas ir Vakarai ėmė skambinti pavojaus varpais, kad Maskva galbūt planuoja užimti daugiau Ukrainos teritorijų.
V. Putinas neigia planuojantis pulti kaimyninę šalį ir sako, jog kariai perkeliami siekiant apginti Rusiją, Vakarams ir NATO pavojingai priartėjus prie jos sienų.
Anksčiau šį mėnesį Rusija paskelbė virtinę saugumo reikalavimų Vakarų šalims, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai tapti NATO nare.
Atsakydamos Jungtinės Valstijos ir jų partnerės Europoje pagrasino imtis prieš Rusiją griežtų ekonominių sankcijų, jei ši įsiverš į Ukrainą. Tuo pat metu Maskvai buvo pasiūlyta surengti derybas.
