Kaip rašo znak.com, 15 straipsnis („Valstybė yra atsakinga už visų Baltarusijos Respublikoje gyvenančių tautinių bendruomenių istorinio, kultūrinio ir dvasinio paveldo išsaugojimą ir laisvą kultūrų vystymąsi“) papildytas fraze apie tai, kad valstybė „užtikrina istorinės tiesos ir atminties apie herojiškus baltarusių tautos poelgius Didžiojo Tėvynės karo metais išsaugojimą“.
Iš 18 straipsnio dingo punktas apie tai, kad Baltarusija „siekia, jog jos teritorija būtų zona be branduolinio ginklo, o pati valstybė – neutrali“. Šį punktą pakeitė teiginys, kad šalis savo teritorijoje atmeta karinę agresiją kitų valstybių atžvilgiu.
32 straipsnyje nusilenkiama Rusijos konstitucijai. Jei dabartinėje pagrindinio šalies įstatymo redakcijoje nurodoma, kad santuoka, šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė yra saugoma valstybės, tai naujojoje redakcijoje pabrėžiama, jog valstybė globoja „santuoką, kuri yra moters ir vyro sąjunga“.
54 straipsnis, kuriame teigiama, kad kiekvienas privalo saugoti istorinį, kultūrinį ir dvasinį paveldą, papildytas tokia teze: „Patriotizmo išreiškimas, istorinės atminties apie herojišką baltarusių tautos praeitį išsaugojimas yra kiekvieno Baltarusijos Respublikos piliečio pareiga.“
80 ir 81 straipsniai, reglamentuojantys prezidento rinkimus, papildyti pakeitimais. Visų pirma, amžiaus riba, nuo kurios asmuo gali būti renkamas šalies vadovu, kilstelėta nuo 35 iki 40 metų. Be to, reikalavimai papildyti sėslumo cenzu: prezidentu gali būti išrinktas asmuo, „iki rinkimų nuolatos gyvenęs šalyje ne mažiau nei 20 metų, neturintis ir anksčiau neturėjęs užsienio valstybės pilietybės ar leidimo gyventi kitoje šalyje“.
Vienas asmuo galės būti Baltarusijos prezidentu ne ilgiau kaip 2 kadencijas.
Konstitucijos skiltyje apie prezidentą labiausiai pakito 88 ir 89 straipsniai. 88 straipsnis papildytas „instrukcijomis“ apie veiksmų tvarką „tuo atveju, jei prezidentas žūtų pasikėsinus į jo gyvybę, įvykus teroristiniam išpuoliui, dėl karinės agresijos“ ar kitų „smurtinio pobūdžio veiksmų“.
Pataisoje nurodoma, kad tokiu atveju Saugumo Tarybos posėdžiams pirmininkauja Respublikos Tarybos pirmininkas; Saugumo Tarybos sprendimu šalies teritorijoje įvedama nepaprastoji arba karinė padėtis, o valstybės institucijos privalo veikti pagal Saugumo Tarybos sprendimus.
Dabartinėje 89 straipsnio redakcijoje skelbiama, kad jeigu prezidento postas yra laisvas arba jis negali vykdyti savo pareigų, prezidento įgaliojimai perduodami ministrui pirmininkui. Straipsnį siūloma perrašyti taip:
„Prezidentas turi neliečiamybę, jo garbę ir orumą saugo įstatymas. <...> Savo įgaliojimų vykdymą nutraukęs prezidentas negali būti patrauktas atsakomybėn už veiksmus, atliktus įgyvendinant prezidentinius įgaliojimus.“
Ketvirtadienį Minske vykusiame susitikime su Konstitucijos pataisų komisijos ir darbo grupės nariais šalies autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka sakė, kad referendumas dėl atnaujinto Baltarusijos pagrindinio įstatymo įvyks vasario antroje pusėje.
„Referendumas vyks antroje vasario pusėje“, – pranešė baltarusių prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.
„Po šios Konstitucijos projekto svarstymo laikotarpio dar kartą (kad pamatytume, kokius reikšmingus, esminius pasiūlymus pateiks žmonės) susirinksime darbo grupėje. O tada surengsime baigiamąjį Konstitucinės komisijos posėdį. Ir jau su baigtu projektu, Konstitucinei komisijai apsvarsčius mūsų darbo grupės darbo rezultatus, juos patvirtinus, mes teiksime Konstitucijos projektą referendumui“, – teigė A. Lukašenka.
36 narių Baltarusijos konstitucinė komisija, kuriai pavesta parengti šalies konstitucijos pataisas, į pirmąjį posėdį susirinko kovo 31 dieną. Jai pirmininkauja Konstitucinio Teismo pirmininkas Piotras Miklaševičius.
Kovo viduryje A. Lukašenka pasirašė įsaką dėl konstitucinės komisijos, kuriai pavesta parengti naujos konstitucijos projektą. Dėl to buvo sutarta vasarį vykusiame Baltarusijos „liaudies susirinkime“, kuriame dalyvavo Minsko režimui lojalūs pareigūnai.
A. Lukašenka anksčiau sakė, kad naujos konstitucijos projektas bus parengtas per metus, o referendumas galėtų įvykti 2022-ųjų pradžioje.
Baltarusijos opozicijos atstovai pavadino farsu A. Lukašenkos sušauktą „liaudies susirinkimą“, kuriame buvo paskelbti aptakūs konstitucinės reformos planai.
Opozicija parengė savo konstitucijos projektą, numatantį, kad Baltarusija taps parlamentine respublika.
Anatolijus Liabedzka, opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovas konstitucinei reformai ir darbui su parlamentine bendruomene, spalį sakė, kad opozicijos parengtas projektas yra svarbi atsvara oficialaus Minsko rengiamam referendumui dėl Konstitucijos, kuriuo siekiama įtvirtinti valdžios legitimumą ir dar labiau suvaržyti piliečių teises.
Autoritarinio Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimas ėmėsi brutalių priemonių nuslopinti beprecedenčiam protestų judėjimui, kilusiam šalyje po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją.
Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Vakarai yra paskelbę Minskui virtinę sankcijų.
Buvo areštuota per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai buvo sumušti teisėsaugininkų, keli protestuotojai žuvo. Visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.
Žmogaus teisių gynėjų teigimu, Baltarusijoje už grotų tebėra 953 politiniai kaliniai, įskaitant žinomiausius opozicijos aktyvistus.
