Ši laida eteryje pasirodė prabėgus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija paskelbė reikalavimų dėl saugumo garantijų iš Jungtinių Valstijų ir NATO pusės sąrašą. Tarp šių reikalavimų pateiktas ir įsipareigojimas, neleidžiantis tolesnės Vakarų karinio aljanso plėtros, apimančios Ukrainos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų prisijungimą. O. Skabejeva pradėjo pagrindinių šio sąrašo punktų apžvalgą, rašo rferl.org.
O tada situacija įgijo pagreitį.
„Rusija Jungtines Valstijas įstūmė į cugcvangą. Arba jos atsitrauks savo noru, arba mes jėga priversime tą padaryti, – kalbėjo O. Skabejeva, tvirtu žvilgsniu žvelgdama į kamerą, o iš studijos garsiakalbių sklido įtampos kupina muzika. – Ir jokių garantijų dėl Ukrainos suvereniteto suteikti mes negalime.“
Gruodžio 20 d. eteryje pasirodęs laidos segmentas žymėjo jau ir taip hiperbolizuoto tono, kuriuo pasižymėjo Rusijos pokalbių laidų vedėjai ir komentatoriai, eskalaciją. Pastarosiomis dienomis ir savaitėmis, Kremliui vis perspėjant apie „karinį atsaką“ Ukrainoje, jeigu Vakarai nesutiks su jo reikalavimais, naratyvas televizijoje pasiekė įkarščio viršūnę.
Be NATO plėtros į Rytus užbaigimo, Maskvos išsakyti reikalavimai apima reikalavimą pažadėti, kad Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės atsisakys karinių veiklų Rytų Europoje, Kaukaze ir Centrinėje Azijoje, taip pat, be kitų dalykų, nekurs jokių naujų karinių bazių buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje.
Besirengdami Rusijos ir Jungtinių Valstijų deryboms, kurių pradžia yra numatoma sausį, Jungtinių Valstijų pareigūnai teigia, kad kai kurie pasiūlymai yra nepriimtini, ir pati Rusija tą žino. Kai kurie analitikai tiek Rusijoje, tiek Vakaruose įtaria, kad Maskva tokius pasiūlymus pateikė kaip pretekstą, jog galėtų apkaltinti Vašingtoną ir NATO nekonstruktyvumu ir pateikti šiuos kaltinimus, jeigu imsis naujo puolimo prieš Ukrainą.
O štai pareigūnai Maskvoje ragina reaguoti greitai. Gruodžio 21 d. vykusiame susitikime su Rusijos karinės vadovybės lyderiais prezidentas Vladimiras Putinas savo karingais pasisakymais pakartojo Maskvos poziciją dėl pasirengimo panaudoti jėgą, jei sutikimo iš Vakarų pusės nebus.
„Toliau nebeturime kur trauktis, – sakė V. Putinas. – Ar jie iš tiesų mano, kad mes sėdėsime rankas sudėję, kol mums bus grasinama?“
V. Putinas išdėstė visą virtinę nuoskaudų dėl Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių. Šios nuoskaudos per 22 metus, kuriuos V. Putinas praleido premjero ir prezidento poste, buvo išsakomos daugybę kartų. Tai tarsi savotiškas priedainis, garsiai ir dažnai skambantis valstybiniuose televizijos kanaluose ir dar labiau sustiprėjęs, kai Rusija paaštrino priešpriešą su Vakarais dėl Ukrainos, kuri rytiniame šalies Donbaso regione nuo 2014-ųjų kovoja su Rusijos remiamais separatistais.
„Būkime atviri. Pasiekėme lūžio tašką“, – populiarioje sekmadienio vakaro laidoje „Vesti nedeli“ („Savaitės naujienos“) pareiškė demagogiškasis laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas, laikomas vienu pagrindinių Kremliaus propagandistų. D. Kiseliovas neabejotinai turėjo omenyje tai, kas, kaip pažymi Kijevas ir NATO, yra nepagrįsti teiginiai dėl Rusijai grėsmę keliančių karinių veiksmų.
„Jeigu mums į galvą įremsite ginklą, mes atsakysime tuo pačiu, – rėžė D. Kiseliovas. – Galimybių tam turime.“
Kai šį mėnesį V. Putinas be jokio pagrindo besitęsiantį ginkluotą konfliktą Ukrainoje apibūdino kaip prilygstantį Kijevo įgyvendinamam „genocidui“, Jungtinių Valstijų ambasada Kijeve tviteryje paskelbė, kad „melagingi kaltinimai genocidu yra pavojingi ir neatsakingi“.
Tačiau tokios programos kaip „60 minut“ laiko negaišta ir sustiprina V. Putino teiginius, pastebi rferl.org.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra genocidas, kurį įgyvendina tie patys CŽA pareigūnai, kurie iš pradžių sugriovė Sovietų Sąjungą, o paskui įsitraukė į nelegalios privatizacijos procesą valdant [Rusijos prezidentui Borisui] Jelcinui ir siekė sunaikinti Rusiją“ – gruodžio 13 d. aiškino O. Skabejeva.
Kai kurie analitikai teigia, kad netgi jei Rusija staiga sustos ir nebesistengs įsiveržti į Ukrainą, šis nenutrūkstamas karo kurstymas valstybinės televizijos eteryje ir padlaižiaujantis V. Putino kalbų apie NATO nušvietimas jau savaime gali padėti didinti Rusijos gyventojų pritarimai karingai šalies pozicijai.
Tačiau, nors toks poveikis buvo akivaizdus po to, kai Rusija 2014-aisiais nuo Ukrainos atplėšė Krymo pusiasalį ir padėjo separatistų pajėgoms užimti dalį Donbaso, gilus rusų nepasitenkinimas sudėtinga šiandienine ekonomine situacija gali nulemti, kad plataus palaikymo bet kokiems kariniams žygiams užsienyje nebus.
„Nors Kremliaus televizinės ir internetinės propagandos aparatai yra grėsmingi, jie negali pakeisti to, ką žmonės galvoja ir kaip jaučiasi dėl dalykų, kurie jiems rūpi labiausiai, – gruodžio 8 d. „The Washington Post“ straipsnyje rašė Rusijos ekspertai Samas Greene‘as ir Graeme‘as Robertsonas. – Jei V. Putinas visgi įsiverš į Ukrainą, jam tą teks daryti be plataus savo šalies visuomenės palaikymo ir tokiais būdais, kurie beveik neabejotinai dar labiau susilpnins tokį palaikymą.“
Tačiau taip pat pasigirsta spėlionių, kad visuomenės nuomonė bent jau trumpuoju laikotarpiu gali vis dar atsilikti nuo V. Putino retorikos.
Naujausias nepriklausomos apklausų agentūros „Levada Center“ atliktas tyrimas parodė, kad pusė rusų dėl stiprėjančios įtampos Ukrainos atžvilgiu kaltina Jungtines Valstijas ir NATO, 16 proc. kaltina pačią Ukrainą, ir tik 4 proc. mano, jog kalta yra pati Rusija.
Kitas klausimas, ar tai gali pavirsti kolektyviniu pasirengimu paremti Rusijos vadovybę tuo atveju, jei ji pradės naują puolimą prieš Ukrainą.
Maskvos „Carnegie“ centro Rusijos vidaus politikos programos vadovas Andrejus Kolesnikovas teigia, kad galiausiai iš vyriausybės kontroliuojamų televizijos kanalų pastangų bandant pakeisti giliai įsišaknijusį rusų priešiškumą karui naudos bus mažai.
„Valstybinė propaganda, mėgindama mobilizuoti, jau išnaudojo savo galias, – „The Moscow Times“ skiltyje praėjusią savaitę rašė A. Kolesnikovas. – Užuot mobilizavusi, ji sukūrė pasaulinio karo grėsmę.“
