Sprendimas atidėti rinkimus yra skaudus smūgis tarptautinėms pastangoms užbaigti dešimtmetį trinkantį chaosą šioje naftos turtingoje Šiaurės Afrikos valstybėje.
Tai yra pirmas oficialus pareiškimas, kad penktadienį numatytas balsavimas neįvyks, nors buvo tikėtasi, kad nepaisant įvairių iššūkių ir raginimų atidėti rinkimus juos visgi pavyks surengti.
Už rinkimų procesą atsakingo komiteto vadovas Al Hadi Al Saghiras (Hadis Sagiras) laiške parlamento pirmininkui Aguilai Salehui (Agilai Salehui) rašė, jog komitetas nusprendė, kad „neįmanoma organizuoti rinkimų numatytu laiku – gruodžio 24-ąją“.
Kiek vėliau Vyriausioji nacionalinė rinkimų komisija (HNEC) pareiškė, kad rinkimai turėtų įvykti sausio 24 dieną.
„Vyriausioji nacionalinė rinkimų komisija po konsultacijų su Atstovų Rūmais siūlo pirmąjį rinkimų turą atidėti iki sausio 24 dienos“, – nurodė komisija socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime.
HNEC antradienį vėlai vakare išformavo rinkimų komitetus. Ji turėjo paskelbti galutinį kandidatų sąrašą, tačiau to nepadarė.
Šis balsavimas tyrėjo žymėti naują pradžią karo nualintai Libijai praėjus vieniems metams po paliaubų paskelbimo ir daugiau nei dešimtmečiui po NATO remto 2011-ųjų sukilimo, per kurį buvo nuverstas ir nužudytas diktatorius Muamaras Kadhafi.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis augo nerimas, kad balsavimas numatytu laiku neįvyks, turint galvoje aštrius ginčus dėl jo teisinio pagrindo, būsimo prezidento įgaliojimų ir kelių itin prieštaringai vertinamų kandidatūrų.
HNEC nepaskelbė galutinio kandidatų sąrašo. Analitikai spėjo, kad nė viena šalis nenori prisiimti atsakomybės dėl rinkimų atšaukimo.
Prezidento ir parlamento rinkimai, turėję vykti vienu metu, yra dalis Jungtinių Tautų vadovaujamo proceso, aptemdyto kaltinimų korupcija ir specialiojo pasiuntinio Jano Kubišo atsistatydinimo. Jis pasitraukė iki numatytų rinkimų likus kelioms savaitėms.
Pasirengimą rinkimams taip pat lydėjo nuožmūs nesutarimai dėl to, ar leisti kandidatuoti prieštaringai vertinamiems veikėjams.
Kandidatais išsikėlė šimtai žmonių, įskaitant kelias žinomas figūras, kurioms buvo uždrausta balotiruotis. Tarp jų yra ir velionio diktatoriaus M. Kadhafi sūnus Seif al Islamas Kadhafi (Seif Islamas Kadafis).
Prieštaringų vertinimų sulaukė ir laikinojo ministro pirmininko Abdul Hamido Dbeibah sprendimas kandidatuoti, nes tapdamas premjeru jis žadėjo nesibalotiruoti.
Analitikai įspėjo, kad rinkimų klausimas gali išprovokuoti smurto bangą.