Delegacija vyko į derybas karinio saugumo ir ginklavimosi kontrolės klausimais Vienoje, rašo rbc.ru.
„Savaime suprantama, vadovybė apsvarstė planą B. Niekas nenorėtų jo imtis. Tai ne ultimatumas, tai – griežtas reikalavimas, padiktuotas aplinkybių ir laikotarpio“, – sakė diplomatas.
Jo teigimu, sprendimai bus priimami, atsižvelgiant į realius šalių veiksmus, o ne į „isteriškus šūksnius“. Jis taip pat pabrėžė esą Rusija visų pirma svarsto diplomatinį problemų sprendimo formatą, nes „susitarimo pasiekimo procesas – geriau nei karas“.
Rusijos delegacijos vadovas taip pat pabrėžė – jei Rusijos pasiūlymai bus ignoruojami, toliau eis „karinis ir techninis atsakas arba kontrgrėsmių NATO kūrimas tose vietose, kur jie to nesitiki“.
Kiek anksčiau Rusijos televizijos laidų vedėjui, Kremliaus propagandininkui Vladimirui Solovjovui jis kalbėjo esą „atėjo tiesos akimirka“.
„Ir NATO, ir Vašingtonas puikiai tai supranta. Prezidentas pačioje pradžioje taip sakė. Manau, jie negalvoja, kad mes blefuojame, tačiau mėgins nukreipti dėmesį nuo problemos. Tačiau mes laukiame konkrečių, realių žingsnių. Arba mūsų atsakymas bus karinis ir techninis.
O kada ir ką daryti – šį sprendimą priims šalies vadovybė, išanalizavusi visus tuos pareiškimus, o, svarbiausia, – mūsų vadinamųjų partnerių veiksmus. Vakarai kuo puikiausiai supranta, kad lapė daugiau nelįs į vištidę. Nes vietoje fokshaundo užaugo didelis vilkšunis. Baigėsi juokai“, – dėstė K. Gavrilovas.
V. Solovjovo paklaustas, ar jokiomis aplinkybėmis Rusija neleis, kad Gruzija, Ukraina ir Moldova būtų priimtos į NATO, jis atsakė: „Manau, taip, arba atsakymas bus visiškai kitoks. Koks – spręs šalies valdžia“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Rusija tęsia „nepagrįstą ir nepaaiškinamą“ karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, nepaisydama tarptautinės bendruomenės raginimų baigti eskaluoti konfliktą.
Remdamasis NATO žvalgybos šaltiniais, J. Stoltenbergas sakė, kad Rusija prie Ukrainos sienų atgabena „vis daugiau pajėgų – artilerijos, karių, kovinių tankų“.
Jis pridūrė, kad agresyvi Maskvos retorika dėl šios eskalacijos nesiliauja.
Rusija tikisi, kad saugumo derybos su JAV ir NATO prasidės sausį
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė tikįs, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis dėl Maskvos saugumo reikalavimų prasidės sausio mėnesį.
Jo komentarai paskelbti po to, kai JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried antradienį žurnalistams pasakė taip pat suprantanti, kad derybos su Rusija prasidės sausį, bet perspėjo, kad kai kurie Rusijos pasiūlymai yra „nepriimtini“.
Praėjusią savaitę Maskva pateikė Vakarams dviejų dokumentų, kuriuose keliami didžiuliai saugumo reikalavimai, projektus – vienas skirtas NATO, kitas – JAV.
„Sutarta, kad kitų metų pradžioje pirmasis (pokalbių) ratas turėtų būti dvišalis kontaktas tarp mūsų ir amerikiečių derybininkų“, – interviu Rusijos valstybės finansuojamam naujienų tinklui RT sakė S. Lavrovas. Jo teigimu, planuojama, kad po šių derybų bus surengtos Rusijos ir NATO derybos. „Mes taip pat norime tai padaryti sausį“, – pridūrė jis. Tačiau užsienio reikalų ministras perspėjo JAV nevilkinti derybų ir pakartojo, kad nors Rusija nenori konflikto, ji pasirengusi imtis veiksmų, kad apsigintų.
„Tikimės, kad konfliktai niekam nėra pageidautinas scenarijus. Mes griežtai užtikrinsime savo saugumą tomis priemonėmis, kurias laikysime tinkamomis“, – sakė S. Lavrovas RT žurnalistams.
Vakarai kaltina Rusiją planuojant pulti Ukrainą. Maskva neigia kaltinimus ir savo ruožtu pareikalavo teisinių JAV ir NATO saugumo garantijų bei įsipareigojimo stabdyti aljanso plėtrą į rytus. Praėjusią savaitę pateiktuose reikalavimuose JAV ir NATO Maskva tvirtina, kad Aljansas privalo nepriimti naujų narių ir nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse valstybėse.
Putino grasinimai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis pasirengusi imtis „karinių ir techninių priemonių“ reaguodama į „nedraugiškus“ Vakarų veiksmus dėl Ukrainos konflikto.
V. Putinas jau kelios savaitės kaltina Jungtines Valstijas ir jų vadovaujamą NATO kurstant įtampą netoli Rusijos sienų, bet antradienio komentarai yra pirmoji užuomina apie potencialų konfliktą.
„Jei ir toliau tęstųsi akivaizdžiai agresyvi Vakarų kolegų pozicija, imsimės atitinkamų atsakomųjų karinių ir techninių priemonių“, – sakė jis per Gynybos ministerijos posėdį, tvyrant būgštavimams, kad Rusija gali pradėti invaziją į savo kaimynę Ukrainą.
Rusija „griežtai atsakys į į nedraugiškus žingsnius“, sakė V. Putinas ir pridūrė norintis „pabrėžti, kad mes turime visas teises tai daryti“.
JAV nuo lapkričio vidurio skambina pavojaus varpais ir sako, kad Maskva galbūt planuoja didelio masto ataką prieš Ukrainą. Vašingtonas yra įspėjęs V. Putiną, kad tokiu atveju laukia beprecedentės sankcijos.
Vakarų valstybės kaltina Rusiją sutelkus prie savo sienos su Ukraina iki 100 tūkst. karių.
Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o netrukus po to ėmė remti separatistus Donbase, kur tebesitęsia Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais, jau nusinešęs per 13 tūkst. gyvybių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
Rusija taip pat neigia dabar planuojanti invaziją ir pareikalavo iš JAV bei NATO teisinių savo saugumo garantijų, taip pat patikinimo, kad Aljansas nebesiplės į rytus.
Praėjusią savaitę Maskva pateikė JAV ir NATO reikalavimus, nurodydama, kad Aljansas nebegali priimti naujų narių ar steigti karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Tačiau V. Putinas antradienį įspėjo, kad netikėtų JAV saugumo garantijomis, net jei Vašingtonas jas pateiktų.
„Mums reikia ilgalaikių, teisiškai įpareigojamų garantijų“, – sakė V. Putinas, bet pridūrė: „Negalime jais pasitikėti... Jungtinės Valstijos lengvai pasitraukia iš visų tarptautinių sutarčių, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių joms tampa neįdomios.“
Anot V. Putino, įvykiai Jugoslavijoje, Irake ir Sirijoje parodė, kad JAV „daro viską, ką panorėjusios“, bet Ukrainos atveju Rusijai „tiesiog nėra kur trauktis“.
„Daro, ką panorėję. Bet tai, ką jie dabar daro ar bando ir planuoja daryti Ukrainos teritorijoje – tai juk ne už tūkstančio kilometrų nuo mūsų valstybės sienos, tai [daroma] prie mūsų namų slenksčio. Jie turi suprasti, kad mums tiesiog daugiau nėra kur trauktis“, – kalbėjo V. Putinas per Gynybos ministerijos posėdį.
Penktadienį Rusijos paskelbtame NATO adresuotame dokumento projekte teigiama, kad jos narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos ir kitų valstybių įstojimą“.
Dokumente Rusija taip pat teigia, kad Aljanso narės neturėtų vykdyti karinės veiklos Ukrainoje ar kitose Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalyse.
Jame rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.
Be to, projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO. Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.
Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o netrukus po to ėmė remti separatistus Donbase, kur tebesitęsia Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais, jau nusinešęs per 13 tūkst. gyvybių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
