1200 km ilgio povandeninį dujotiekį, kuris iš Rusijos eina Baltijos jūros dugnu į Vokietiją, nuo pat statybų pradžios vertino prieštaringai, nes dujotiekis apeina Ukrainą, tad sudarytų „Gazprom“ sąlygas atimti iš Kijevo gyvybiškai svarbius dujų tranzito mokesčius; praeityje Ukrainos biudžetą papildydavo milijardai dolerių tranzito mokesčių, be to, tranzitinis tinklas saugojo nuo galimo energetinio šantažo.
Per dešimtį metų, prieš kuriuos prasidėjo dujotiekio tiesimo planavimas, stipriai sumažėjo Ukrainos priklausymas nuo Rusijos dujų. Tai mažina įtaką, kurią Kremlius veikiausiai tikėjosi įgyti prieš kaimynę, rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose tęsiantis kovoms su Maskvai ištikimais separatistais.

Visą straipsnį gali skaityti tik prenumeratoriai
Tapdami prenumeratoriais, jūs remiate nepriklausomus autorius ir žurnalistus. Stipri ir laisva žiniasklaida – demokratijos ramstis ir vertybė, kurią būtina puoselėti.
Kviečiame prisijungti prie Delfi prenumeratorių bendruomenės.