Japonija yra viena iš nedaugelio išsivysčiusių šalių, kur tebevykdoma mirties bausmė, o visuomenės parama jai išlieka didelė nepaisant tarptautinės kritikos, ypač iš žmogaus teisių grupių.
Šiuo metu daugiau nei 100 žmonių yra nuteisti mirties bausme, dauguma jų – dėl masinių žudynių. Egzekucijos vykdomos pakariant, dažniausiai praėjus daug laiko po nuosprendžio paskelbimo.
Antradienį mirties bausmė įvykdyta 65 metų Yasutakai Fujishiro, kuris 2004-aisiais plaktuku ir peiliu nužudė savo septynis giminaičius, tarp jų 80-metę tetą, naujienų agentūrai AFP sakė Teisingumo ministerijos atstovė.
Egzekucija taip pat įvykdyta 54 metų Tomoaki Takanezawai, kuris 2003-aisiais nužudė du žmones žaidimų salone, ir jo bendrininkui 44 metų Mitsunori Onogawai.
Tai pirmosios mirties bausmės, įvykdytos Japonijos vyriausybei vadovaujant Fumio Kishidai, darbą pradėjusiam spalį.
„Ar palikti mirties nuosprendį, ar ne, yra svarbus klausimas, susijęs su Japonijos baudžiamojo teisingumo sistemos pamatu“, – sakė ministrų kabineto vyriausiojo sekretoriaus pavaduotojas Seiji Kihara.
„Atsižvelgiant į tai, kad žiaurūs nusikaltimai kartojasi vienas po kito, reikia įvykdyti mirties bausmę tiems, kurių kaltė itin didelė, todėl mirties bausmę naikinti netikslinga“, – teigė jis.
Šalis vis dar neatsigavusi po incidento, kai penktadienį Osakos mieste gaisras nuniokojo psichikos sveikatos kliniką, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 25, dar vienai moteriai mirus nuo sužalojimų.
Tyrėjai ėmėsi neįprasto žingsnio – įvardijo įtariamąjį padegimu, nors dar nepaskelbė baudžiamojo tyrimo.
53 metus laukia mirties bausmės
2019 metais Japonijoje įvykdytos trys egzekucijos, o metais anksčiau buvo pakarti 15 žmonių, tarp jų – apokaliptinio kulto „Aum Shinrikyo“ guru ir 12 buvusių sekėjų, nuteistų už aukų pareikalavusią zarino ataką Tokijo metropolitene 1995-aisiais.
Ištisus dešimtmečius Japonijos pareigūnai laikosi principo, kad mirties bausmės laukiantys kaliniai savo likimą sužino tik likus kelioms valandoms iki egzekucijos.
Du kaliniai bylinėjasi su vyriausybe dėl tokios sistemos, kuri, jų teigimu, yra neteisėta ir sukelia psichologinių išgyvenimų.
Jie taip pat siekia 22 mln. jenų (171,6 tūkst. eurų) kompensacijos už kančias, kurias kelia nežinomybė dėl jų egzekucijos vykdymo datos.
Dokumentai ir naujienų archyvai rodo, kad anksčiau Japonijoje kaliniams būdavo prieš daugiau laiko pranešama apie planuojamą mirties bausmės vykdymą, tačiau apie 1975 metus tokios praktikos atsisakyta.
Pernai gruodį Japonijos aukščiausiasis teismas panaikino sprendimą, kuriuo buvo užblokuotas vyro, kuris laikomas ilgiausiai pasaulyje mirties bausmės laukiančiu kaliniu, pakartotinis bylos nagrinėjimas, suteikdamas naujų vilčių 85-erių sulaukusiam japonui.
Iwao Hakamada mirties bausmės laukia ilgiau kaip pusšimtį metų. 1968 metais jis buvo nuteistas už tai, kad apiplėšė ir nužudė savo viršininką, jo žmoną ir du vaikus.
Tačiau jis ir jo šalininkai teigia, kad vyras prisipažino padaręs nusikaltimą tik po to, kai buvo šiurkščiai tardomas ir mušamas policijos, ir kad įrodymai byloje buvo sufabrikuoti.
Remiantis žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, visame pasaulyje praėjusiais metais mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 483 žmonėms 18 šalių.
Tai yra maždaug ketvirtadaliu mažiau palyginti su ankstesniais metais, ir atitinka nuo 2015 metų stebimą mažėjimo tendenciją.
Tačiau į šį skaičių neįtraukti „tūkstančiai“ egzekucijų, kaip manoma, įvykdytų Kinijoje, kuri tokius duomenis laiko paslaptyje, taip pat Šiaurės Korėjoje ir Vietname.
Neskaitant Jungtinių Valstijų, Japonija yra vienintelė didelė išsivysčiusi demokratinė šalis, tebetaikanti mirties bausmę.