„Jautrus [veiksnys] yra penktuoju JAV sankcijų paketu nustatyti suvaržymai Baltarusijos valstybės skolai. Jie sukelia tiesioginę riziką skolos refinansavimo galimybei, įskaitant valstybės skolinimuisi užsienio valiuta vidaus rinkoje“, – valstybinė naujienų agentūra „Belta“ cituoja vicepremjerą.
Baltarusijos vyriausybė privalės ateinančiais metais užsienio kreditoriams išmokėti 3,3 mlrd. JAV dolerių, o 2023-aisiais – 4,7 mlrd. dolerių.
„Šiuo metu ruošiamasi pasirašyti naują stabilizavimo programą su Eurazijos stabilizavimo ir plėtros fondu, Rusijai suteikiant valstybinę paskolą. Bendra prašoma skolinimo suma – 3,5 mlrd. JAV dolerių, ir ji kompensuotų Europos pinigų netektį skolos refinansavimui“, – sakė M. Snapkojus.
Jis pridūrė, kad dėl sankcijų Baltarusija susidurs ir su užsienio investicijų stygiumi.
„Daugumai tarptautinių finansinių organizacijų atsisakius bendradarbiavimo su Baltarusija, netekus kitų investicijų pritraukimo galimybių, praktiškai vienintelis plėtros ir ekonomikos augimo šaltinis yra vidiniai ištekliai bei vidinės atsargos“, – pabrėžė vicepremjeras.
Baltarusijos valstybės institucijos užsienio kreditoriams skolingos 18,3 mlrd. JAV dolerių atitinkančią sumą, o vidaus skolintojams – 11 mlrd. rublių (3,9 mlrd. JAV dolerių pagal oficialų rublio kursą).
Vašingtonas de facto uždraudė JAV investuotojams dalyvauti Baltarusijos valstybės skolos vertybinių popierių naujų emisijų pasirašyme, refinansavime.
Kaip rašo telegra.by, neseniai rusų politologas Andrejus Suzdalcevas pareiškė, kad būsimame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Aliaksandras Lukašenka jo prašys pinigų.
„Akivaizdu, kad Baltarusijos vadovas vyks į Maskvą ar Sočį tikėdamasis gauti pinigų. O pinigų jam reikės daug“, – sakė politologas.
A. Suzdalcevo manymu, „minimaliais paskaičiavimais, artimiausiame vadovų susitikime A. Lukašenka prašys nuo penkių iki septynių mlrd. JAV dolerių (nuo 4,4 iki 6,2 mlrd. eurų), įskaitant trijų mlrd. dolerių (2,6 mlrd. eurų) skolų refinansavimą.
„Kaip tokio prašymo argumentai bus pateikiama migracijos krizė ir sankcijos, kurios, išskyrus „Belavia“ atvejį, realiai taip ir neįsigaliojo. Bus pridėtas ir galimas karas su Ukraina. Iš esmės ant Rusijos prezidento stalo atsidurs „sąjunginė puokštė“, tačiau be pagrindinio komponento – šimtus kartų žadėtos ekonominės integracijos“, – mano politologas.