Ne kartą tikinusi neva norinti iš pareigų pasitraukti, L. Jermošina pagaliau atleista. Ši moteris tapo gyva frazės „Nesvarbu, kaip balsuos – svarbu, kaip bus suskaičiuoti balsai“ iliustracija.

Visi žinojo, kad, vadovaujant L. Jermošinai, kad ir kaip susiklostytų rinkimai, A. Lukašenka niekada negaus mažiau 70 proc. balsų. Kitu atveju viskas apvirstų aukštyn kojomis.

2020 metų prezidento rinkimuose A. Lukašenka, vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, „surinko“ 80 proc. balsų. 2015 metais – 83 proc. balsų, 2010 metais – 79,65 proc. balsų, o 2001 metais – 75,65 proc. balsų.

Naujuoju vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku tapo I. Karpenka, jis – Komunistų partijos lyderis. Iki tol dirbo Baltarusijos švietimo ministru. Pranešdamas apie jo paskyrimą į naujas pareigas, Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis A. Lukašenka pabrėžė, kad „mūsų laukia nelengvi laikai, pradedant referendumu, jo organizavimu“.

„Jūs – žmogus su patirtimi, ir miesto vykdančiajame komitete teko darbuotis, tad puikiai žinote, kas yra rinkimų kampanija. O mums reikės pirmą kartą istorijoje per vieną dieną išrinkti savo tarybas ir įstatymo leidybos organą – parlamentą. Na, dar prezidento rinkimai: atrodo, kad jie dar negreitai, bet iš tikrųjų ne taip jau ir ilgai laukti. Ir viskas priklausys nuo situacijos, kokia susiklostys mūsų šalyje“, – A. Lukašenką savaitės pradžioje citavo Baltarusijos naujienų agentūra BelTA.

Aliaksandras Lukašenka
Foto: Imago / Scanpix

L. Jermošina vyriausiajai rinkimų komisijai vadovavo nuo 1996 metų, kai šiose pareigose pakeitė Viktorą Gončiarą.

Per 25 metus L. Jermošina baltarusiams įkyrėjo ne mažiau nei pats A. Lukašenka. Visi suklastoti rinkimų rezultatai ir neteisėti referendumai – būtent jos darbas. L. Jermošina tam tikra prasme tapo neteisėtumo Baltarusijoje simboliu, rašo „Novaya Gazeta“.

Kai A. Lukašenka sugalvojo surengti referendumą, kuriuo iš esmės Baltarusijoje buvo sunaikintas parlamentas ir įstatymų valdžia, iš visos vyriausiosios rinkimų komisijos vienintelė L. Jermošina palaikė jo idėją. Svarbiausias klausimas buvo Konstitucijos pataisos, kurios Baltarusiją iš prezidentinės-parlamentinės respublikos pavers prezidentine-autoritarine valstybe.

Tuometinis vyriausiosios Baltarusijos rinkimų komisijos pirmininkas V. Gončiaras drąsiai kalbėjo apie referendumo neteisėtumą. Konstitucinis teismas nusprendė, kad toks referendumas prieštarauja 16-ajam Konstitucijos straipsniui. Aukščiausiasis teismas pradėjo prezidento apkaltos procedūrą.

1999 metais V. Gončiaras kartu su verslininku Anatolijumi Krasovskiu mįslingomis aplinkybėmis dingo be žinios. Baudžiamosios bylos tyrimas, kurio reikalavo dingusiojo artimieji, nedavė jokių rezultatų ir šiuo metu yra sustabdytas, nes „nepavyko nustatyti asmenų, kuriuos būtų galima sieti su byla“.

2019 metų gruodį buvęs Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos specialiojo būrio darbuotojas per interviu „Deutsche Welle“ papasakojo XX amžiaus pabaigoje dalyvavęs opozicijos politikų ir A. Lukašenkos oponentų nužudymuose.

Anot jo, V. Gončiaras ir A. Krasovskis buvo sušaudyti Vitebsko srityje, o tai padarė specialiojo būrio pulkininkas Dmitrijus Pavličenka: esą, „V. Gončiaras turėjo 100 proc. kompromituojančios medžiagos, galėjusios A. Lukašenkai kainuoti postą“, tad viršus nusprendė, kad jį reikia pašalinti, „Deutsche Welle“ kalbėjo pašnekovas.

Lidija Jermošina

„Dėl visko skolingas jai“

„Ji už viską turi būti dėkinga Lukašenkai, o jis dėl visko skolingas jai“, – apie L. Jermošiną kalba Baltarusijos politologai.

„Įsivaizduokite, kad Putinas paskiria vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke ne buvusią SSRS deputatę Ellą Pamfilovą, o Tuvos respublikos rajoninės rinkimų komisijos pirmininkę, su visa mano didžiule pagarba Tuvai. Todėl, kad jam tą kandidatūrą pasiūlė Šoigu. Kaip jūs galvojate, kiek aktyviai naujoji vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė rems Putiną?“ – prieš praėjusių metų Baltarusijos prezidento rinkimus retoriškai klausė publicistas ir politikos technologijų specialistas iš Baltarusijos Aliaksandras Feduta.

Jį citavo currenttime.tv.

A. Feduta neperdėjo L. Jermošinos atsiradimo vyriausiosios rinkimų komisijos vadovo poste netikėtumo. Štai kaip ji pati prisiminė tą lemtingą karjeros šuolį: „1996 metų lapkričio 14-osios rytą iš Bobruisko į vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį išvažiavau kaip Mogiliovo srities atstovė, o jau ryte buvau paskirta komisijos pirmininke. Vakare sugrįžau į Bobruiską pasiimti dantų šepetėlio, o kitą dieną išvykau į Minską vadovauti rinkimams“.

1996 metų rudenį, paskyrimo išvakarėse, L. Jermošina ramiai sau gyveno Bobruiske kartu su sūnumi ir motina. Ji vadovavo vietos vykdančiojo komiteto juridiniam skyriui. Tėvas buvo kariškis, kurį laiką visa šeima gyveno Vokietijoje, bet mokyklą Lidija baigė Bobruiske, o studijuoti nusprendė Kaliningrade. Leidinys „Naša Niva“ rašė, kad tokio pasirinkimo priežastis buvo nesutarimai su tėvais.

Kaliningrade ji baigė teisės studijas, dirbo konsultante, prokuroro padėjėja. Ten ir ištekėjo, bet po kurio laiko santuoka netrūko, ir ji su sūnumi grįžo pas mamą į Bobruiską.

L. Jermošina ne tik vadovavo vietos vykdančiojo komiteto juridiniam skyriui, bet ir priklausė vyriausiajai rinkimų komisijai, atstovavo Mogiliovo sričiai. Šis faktas suvaidino svarbų vaidmenį atrenkant jos kandidatūrą į Baltarusijos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės postą – L. Jermošiną žinojo A. Lukašenkos parankiniai, todėl būtent ją ir rekomendavo.

„Tiesą sakant, iki tol rinkimais niekada neužsiėmiau, labai sunkiai įsivaizdavau, kaip veikia vyriausioji rinkimų komisija. O ir politika praktiškai nesidomėjau. Sutikau tapti vyriausiosios rinkimų komisijos nare dėl vienos vienintelės priežasties: dažnų komandiruočių į Minską. Jos leido pailsėti nuo rutinos Bobruisko vykdančiojo komiteto juridiniame skyriuje, sostinėje aplankyti teatrus, gyventi aktyvesnį socialinį gyvenimą, jeigu būtų galima taip pasakyti“, – per interviu Naviny.by 2016 metais sakė L. Jermošina.

Moteris tikino nesijautusi esanti verta tokių pareigų ir manė, kad iš Bobruisko geriausiu atveju atvažiuos dviem savaitėms: „Priešais kameras bijojau žodį ištarti“.

Atsisakyti tokio pasiūlymo L. Jermošina taip pat negalėjo, aiškina politinių technologijų ekspertas A. Feduta: „Jos situacija buvo nepavydėtina: vieniša mama Bobruiske sėdėjo neturėdama absoliučiai jokių perspektyvų, ir štai jai pasiūlo prisijungti prie šalies masto elito. Žinoma, kad ji sutiko pasinaudoti tokia galimybe ir tarnauti A. Lukašenkai, kuriam už viską skolinga, ir kuris dabar už viską skolingas jai“.

Lidija Jermošina
Foto: Itar-Tass / Scanpix

„Panašūs karjeros vingiai kaip mano įmanomi didelių politinių ir socialinių sukrėtimų aplinkybėmis, kai nėra laiko rinktis geriausią kandidatą“, – sakė pati L. Jermošina ir save vadino „nomenklatūrine Pelene“ ir „provinciale“.

Jeigu L. Jermošinos paskyrimas į tokias atsakingas pareigas ir buvo atsitiktinis, tai šiose pareigose praleistas laikas – pelnytas, nes A. Lukašenka pirmiausia vertino jos „paklusnumą“, currenttime.tv sakė Garis Pogonaila, Baltarusijos Helsinkio komiteto teisinės komisijos pirmininkas: „Ji sėkmingai užbaigė referendumą ir priėmė atitinkamą sprendimą dėl balsavimo rezultatų. Tada buvo kita rinkimų kampanija. Ir taip viskas ir įsivažiavo. Būtent 1996 metų lapkričio referendumo rezultatų falsifikavimas ir padėjo jai įsitvirtinti šiose pareigose, ji pademonstravo būtent tą savybę, kurią išskyriau – absoliutų paklusnumą“.

„Prezidento komandos žmogumi“ save vadino ir pati L. Jermošina. „O kaip kitaip? Jeigu Konstitucijoje parašyta, kad vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria valstybės vadovas, tai reiškia, kad tą žmogų parenka jis pats, jo tarnybos. Ir šalies vadovas turi tuo pasirinktu žmogumi pasitikėti. Tokiu atveju galima teigti, kad esu iš prezidento komandos. Galiu jus patikinti, kad vyriausioji rinkimų komisija per visus savo veiklos metus nejautė nė menkiausios spaudimo nė iš vieno valstybės organo, įskaitant ir šalies vadovą“, – 2011 metais kalbėjo L. Jermošina.

Po to, kai 2006 metais prezidento rinkimuose A. Lukašenka surinko 82,6 proc. balsų, o likusieji kandidatai – vos šešis procentus ar net mažiau, Minsko centre į gatves išėjo per 30 tūkst. rezultatais nepatenkintų baltarusių. Ketvirtą protestų parą žmones žiauriai išvaikė OMON, sulaikyta daugiau nei 500 žmonių, dešimtys akcijos dalyvių nukentėjo. A. Lukašenka dvi savaites nesirodė viešumoje, o inauguracija iš kovo 31-osios perkelta į balandžio 8-ąją.

„Teisėsaugos organai dirbo tiesiog fantastiškai, o akcijos dalyvius išvaikė prastas oras, sniegas, idėjų ir stiprių lyderių trūkumas“, – tada situaciją komentavo L. Jermošina.

Europos Sąjunga, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir Jungtinės Valstijos pasmerkė Baltarusijos veiksmus, Lietuvos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Baltarusijos prezidento rinkimai vadinami „neteisėtais ir neatitinkančiais tarptautinių laisvų ir demokratinių rinkimų standartų“.

Pati L. Jermošina tuo metu jau dvejus metus buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą – po referendumo, panaikinusio ribojimus prezidentu tą patį asmenį perrinkti daugiau nei du kartus. Ji minėtąjį sąrašą vadino „mirtininkų sąrašu“, kalbėjo apie Europos Sąjungos angažuotumą ir skundėsi, kad dėl Europos Sąjungos pritaikytų sankcijų Baltarusijos vyriausiosios rinkimų komisijos nariai negali dalyvauti profesinio tobulėjimo konferencijose Europoje.

„Manau, kad ji protinga, kiek ciniška, aštraus proto, bet svarbiausia – nuoširdžiai nelaiminga moteris, nes juk Dievas viską mato. Ji neteko vienintelio brangaus žmogaus – sūnaus, kuris mirė labai netikėtai, buvo dar labai jaunas, tad jai gyvenime nebeliko nieko, išskyrus A. Lukašenką“, – sakė A. Feduta.

Pati L. Jermošina ironiškai kalbėjo apie savo asmeninį gyvenimą ir siūlė jos „nedemonizuoti“. Pavyzdžiui, pasakojo, kaip du kartus skyrėsi: „Dabar madinga skyrybų proga rengti vakarėlius. Aš buvau pirmoji. 1996 metais Kaliningrade surengiau pirmą tokį vakarėlį. Dalyvavo ir buvęs vyras. Švęsti susirinko mano kurso draugai. Kur dėti tą vyrą? Visi prie padengto stalo, o aš atsistojau ir pareiškiau: „Šventės proga – Jermošinų skyrybos“. Viena iš draugių nusistebėjo: „Bet tu ir nedorėlė“.

Lidija Jermošina

Kaip rašo zerkalo.io, per protestus Nepriklausomybės aikštėje, prasidėjusius iš karto po 2010 metų rinkimų, vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė pokalbyje su žurnalistais piktinosi, kad „įsiutusi minia“ ėjo tiesiai į „smulkutes, gležnutes moteris“. O į pastebėjimą, kad protesto akcijoje taip pat dalyvauja moterų, ji atsakė: „Toms moterims ten ne vieta! Sėdėtų sau namuose, barščius virtų. O ne po aikštes trintųsi. Man į galvą neateitų tokia nesąmonė. Tai gėda visoms moterims – dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose. Dar suprantu, kai taip nori pasirodyti jauniklės be didesnio proto, bet kai eina jau subrendusios moterys, tai reiškia, kad kažkas negerai su intelektu“. Pareiškimą apie barščius L. Jermošinai priminė ne kartą, o pati frazė ir įvairios jos variacijos tapo kone folkloru.

Tais pačiais metais L. Jermošina paliko ONT laidos „Vybor“ programos eterį, nes sulaukė nepatogių vedėjo Sergejaus Dorofejevo klausimų. Netrukus pats žurnalistas buvo atleistas, o pokalbių šou – dingo iš eterio.

2016 metais L. Jermošina turėjo palikti vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės postą. Sakė, kad pasilikti pareigose nebeplanavo, bet prezidentas esą „nerado tinkamos pamainos“, o primygtinai reikalauti ją paleisti „nedrįso“: „Tokio pobūdžio nomenklatūrinės pareigos nenumato tokio prašymo pateikimo. Tai jau ne karjera, o likimas. Ir kai šalies vadovas sako, kad privalai dirbti, jokių diskusijų nėra ir negali būti. Tokiu principu ir laikosi bet kokia vertikalė – besąlygišku paklusnumu jau ne vien nurodymams, bet ir pageidavimams. Todėl tai buvo pasiūlymas, kurio nevalia atsisakyti“.

2020 m. rinkimai jai tikrai tapo paskutiniai. Šią savaitę A. Lukašenka paskelbė suradęs jau pamainą.

Naujam žmogui teks tęsti jos darbus, sakė G. Pogonaila iš Baltarusijos Helsinkio komiteto: „Ji išsiugdė būtent tokius vyriausiosios rinkimų komisijos narius, ten pateko žmonės, kurie niekada nedrįstų niekam prieštarauti. Tokia tyli ir nuolanki dauguma visada priims valdžiai reikalingą sprendimą, o tikėtis, kad štai kažkas pradės drąsiai prieštarauti ar panors išsakyti savo nuomonę, nevertėtų“.

Aliaksandras Lukašenka, Lidija Jermošina

„Akių dūmimas“

Politikos apžvalgininkas Aliaksandras Klaskovskis mano, kad L. Jermošinos atleidimas ir sprendimas naujuoju vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku paskirti I. Karpenką tėra formalumas ir paprasčiausiai imituoja kažkokius pokyčius sistemoje, kuriuos ne kartą minėjo A. Lukašenka, rašo belsat.eu.

„Žinoma, kad šį sprendimą priėmė Aliaksandras Lukašenka. Ir priėmė net dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, žmogui jau 68 metai, greičiausiai jau nebe tas aktyvumas, nebe ta energija, nors visus tuos 25 metus ji gana lengvai jam užtikrindavo visas tas vadinamąsias triuškinančias pergales. Tik šiuo atveju svarbiausias dalykas yra įvaizdis. Aliaksandras Lukašenka bando imituoti kažkokias permainas. Žiūrėkite, kalba ir apie naują Konstituciją, štai mes jums duosime permainų, bet visi tik rauko nosis. Kitaip tariant, tą Konstitucija, kuri tik dar sustiprins autoritarinę sistemą, o jis ją vaizduoja kaip itin progresyvią. Taip ir vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pasikeitimą, esu tuo tikras, tiek A. Lukašenka, tiek jo propaganda reklamuos kaip kažkokį didelį pasikeitimą. O mes juk suprantame, kad visa tai tik akių dūmimas“, – sako A. Klaskovskis.

Politikos apžvalgininkas įsitikinęs, kad naujojo vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko paskyrimas jokių reikšmingų pokyčių rinkiminiams procesams neatneš.

Greičiau jau priešingai: anot A. Klaskovskio, federalinis referendumas vyks tiksliai pagal valdžios sugalvotą scenarijų, nes šiuo metu bet koks politinis aktyvumas Baltarusijoje ribojamas.

„Manau, kad greičiau priešingai – referendumas, kuris numatytas vasario pabaigoje, vyks pagal dar griežtesnį scenarijų nei 2020 metų rinkimai. Tada žmonės vis dėl to stengėsi, buvo ir stebėtojų. Dabar viskas slopinama, net ir pas buvusius stebėtojus lankosi jėgos struktūros ir daro kratas. Žmonių baimė tokia didelė, o politinis slopinimas toks intensyvus, jog dabar, mano nuomone, nepriklausomi stebėtojai net nebebandys užsiregistruoti rinkimams. Todėl manau, kad komisijos bus sterilios. I. Karpenka iki tol dirbo švietimo ministru, o mes žinome, kad iš esmės tas menkesnės reikšmės rinkimų komisijas sudarė ir toliau sudarys ne kas kitas, o mokyklų pedagogai. Šioje srityje naujasis pirmininkas tikrai turi patirties, kaip ir valyme. Dabar formuoti komisijas bus lengviau, nes liko tik lojalūs arba tie, kurie labai sėkmingai tą lojalumą imituoja“, – belsat.eu teigė ekspertas.

A. Klaskovskis išsakė nuomonę, kad būsimojo referendumo sąskaita A. Lukašenka pabandys imituoti savo legitimumą gavęs jame dar didesnius skaičius, nei kad buvo sugalvoti 2020 metų rinkimuose.

„Mane neramina tai, kad neseniai A. Lukašenka, jeigu gerai pamenu, per interviu BBC, pareiškė, kad jį jau palaiko nebe 80 proc., o 90 proc. Manau, kad būtent tame intervale - 80-90 proc. - ir nurodyta fiksuoti oficialų naujos Konstitucijos palaikymo paramos skaičių po planuojamo referendumo. Pasitelkęs referendumą, A. Lukašenka nori kažkaip išgelbėti, padidinti, įtvirtinti savo legitimumą, kuris po 2020 metų rinkimų atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje“, – akcentavo A. Klaskovskis.

Politikos analitikas Artiomas Šraibmanas L. Jermošinos pasitraukimą pavadino „epochos pabaiga“.

„Mažai kuo A. Lukašenka pasitikėjo taip tvirtai, kaip L. Jermošina. Viską, kas nuo jos priklausė 2020 metais ir visus metus iki tol, ji darė taip, kaip reikia. Kad ir 1996 metais, kai A. Lukašenkos karjera buvo atsidūrusi didžiausiame pavojuje (neskaitant pastarųjų pusantrų metų) būtent L. Jermošina buvo ta, ant kurios smulkių pečių nugulė visa atsakomybė dėl vyriausiosios rinkimų komisijos po Konstitucijai prieštaraujančio Gončiaro atleidimo prieš skandalingąjį referendumą“, – baltarusių leidiniui „The Village“ kalbėjo A. Šraibmanas.

Pasak jo, L. Jermošinos atleidimas – tikrai ne nepasitikėjimas ir ne gėdingas atsikratymas. Paprasčiausiai gruodį baigiasi jos kadencija.

„Pasirinkimas buvo toks: paskirti ją dar penkeriems metams arba pakeisti tokiu pat lojaliu asmeniu. Turint omenyje, kad dėl amžiaus ji dar prieš penkerius metus prašėsi atleidžiama, o 2020 metai tikrai kaip reikiant pakenkė jos nervų sistemai, palikti dar penkeriems metams, dar ir su tuo referendumu ir artėjančiais rinkimais – tai būtų pagyvenusio žmogaus, kuriam A. Lukašenka bus skolingas iki pat gyvenimo pabaigos, kankinimas“, – sakė jis.

„Jos įpėdinis – geriausias įrodymas, kad jokių reformų rinkimų matematikoje valdžia tikrai neplanuoja. Buvęs Komunistų partijos lyderis I. Karpenka kaip Minsko miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas pasirūpino reikiamais rinkimų Baltarusijos sostinėje rezultatais, o kaip švietimo ministras puikiai tvarkėsi su tūkstančiais rinkimų komitetų mokytojų, o nuo 2020 metų – ir sistemos valymu nuo nelojalių darbuotojų“, – apibendrino A. Šraibmanas.