„Aš pati esu sakiusi, kad mums labai reikia šios sutarties su Rusija, - pažymėjo Estijos vyriausybės vadovė. – Tuo būdu atsirastų aiškus pagrindas ginti savo sieną. Tai taip pat ir mūsų saugumo klausimas. Sutartis su Rusija leistų aiškiai suvokti, kur eina mūsų siena“.
K. Kallas pridūrė, kad, jos manymu, Estija jau žengė pirmą žingsnį sienos sutarties su Rusija ratifikavimo klausimu, paminėdama šį dokumentą koalicijos sutartyje, kurią pasirašė vyriausybę sudariusios Reformų partija ir Centro partija.
Balandį K. Kallas pranešė, jog Estija pasirengusi žengti į priekį sienos sutarties su Rusija ratifikavimo klausimu. Anksčiau Estijos URM vadovė Eva-Maria Liimets ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu susitarė tęsti darbą šia linkme.
S. Lavrovas taip pat pabrėžė, jog Rusija ratifikuos sienos sutartį su Estija tik tuo atveju, jeigu Talinas vykdys susitarimus, sudarytus pasirašant sienos sutartį 2014 metais, ir atsisakys teritorinių pretenzijų.
Estijos ir Rusijos sienos linija buvo suderinta 2005 metais po beveik 11 metų trukusių derybų. Tada taip pat buvo pasirašyta sienos sutartis, bet, ją pateikus ratifikuoti Estijos parlamentui, Riigikogu deputatai įtraukė į preambulę pastabą apie 1920 metų Tartu sutartį. Todėl Maskva atšaukė savo parašą, o procesas liko nebaigtas teisiniu požiūriu.
Derybos buvo atnaujintos 2012 metų pabaigoje. 2014 metų vasario 18 d. tuometis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas ir Rusijos URM vadovas S. Lavrovas pasirašė sienos sutartį, kurią turi ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.
Pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį, kurią sudarė Estija ir Rusija, dalis Pečiorų rajono ir Janilino miestas (Ivangorodas) priklausė Estijai, bet po jos aneksijos 1940 metais šios teritorijos atiteko Rusijai.
Rusijos URM ne kartą pareiškė, kad, Estijai „prisijungus“ prie SSRS, Tartu taikos sutartis neteko galios.
