„Primygtinai reikalaujame, kad atitinkamos tarptautinės struktūros JT, ESBO, Europos Taryba objektyviai įvertintų situaciją, kaip Talinas laikosi tarptautinių teisinių įsipareigojimų šioje srityje, taip pat visapusiškai pakomentuotų Estijos mažumų etninių kalbinių teisių diskriminaciją“, – sakė ji.
M. Zacharova pažymėjo, kad „planas iki 2035 m. visiškai pervesti mokyklinį išsilavinimą į estų kalbą yra beceremoninis valstybės kišimasis į vietos valdžios reikalus ir nepageidaujamų mokyklų vadovų pašalinimas“.
M. Zacharova atkreipė dėmesį, kad rusakalbės diasporos, sudarančios beveik trečdalį gyventojų, atstovai apskritai neįleidžiami į diskusijų ir sprendimų šiuo klausimu procesą. „Nors Estijos valdžia puikiai žino, kad tarp rusakalbių Estijos gyventojų vyrauja konstruktyvus požiūris, visiškas integracijos poreikio supratimas, estų kalbos mokėjimas, tačiau išsaugant galimybę mokytis gimtąja kalba. Į visa tai neatsižvelgiama“, – sakė ji.
M. Zacharova priminė, kad Estijos žmogaus teisių centras (EŽTT) priėjo prie išvados, kad be teisingo požiūrio į tautines mažumas neįmanoma formuoti Estijos, kaip išsivysčiusios demokratijos, įvaizdžio. „Tai, kas dabar vyksta Estijos švietimo sistemoje, negali būti pavadinta kitaip, kaip prievartinė rusakalbių vaikų asimiliacija, atimant iš jų teisę mokytis rusų kalba“, – sakė ji.
Skirtinguose Estijos regionuose veikia 74 vidurinės mokyklos, kuriose galima mokytis rusų kalba, tačiau jų skaičius nuolat mažėja. Šalies rusiškose mokyklose mokosi daugiau nei 20 proc. visų šalies vidurinių mokyklų mokinių. Jose mokoma pagal sistemą „60–40“ – tai reiškia, kad rusų kalba dėstomų dalykų gali būti ne daugiau kaip 40 procentų.
