Po to, kai didelio masto pajėgų telkimas sukėlė susirūpinimą, kad Rusija įsiverš į Ukrainą, Joe Bidenas galiausiai pareiškė esąs pasirengęs kalbėtis apie, kaip pats V. Putinas įvardija, „grėsmes“.

Kremlius supranta, kad nėra beveik jokios tikimybės, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija patenkins Rusijos prezidento reikalavimus dėl įpareigojančių raštiškų pasižadėjimų nesiplėsti toliau į rytus ar nedislokuoti savo ginkluotės šalia Rusijos, teigė šaltiniai, artimai susiję su vadovybe. Tik vis dar nėra aišku, su kokiomis sąlygomis Maskva galėtų būti linkusi sutikti.

Krizė išryškino krizę tarp Rusijos ir Vakarų dėl NATO plėtros po Šaltojo karo, gilėjančią nuo pat 2008 metų, kai aljansas atvėrė kelią į Gruzijos ir Ukrainos narystės perspektyvą.

Trumpas Rusijos karas su Gruzija 2008 metais ir 2014 metais V. Putino įvykdyta Krymo aneksija bei parama separatistams Rytų Ukrainoje pabrėžė jo intervencijos pasiryžimą, idant galėtų sutrukdyti tokiems tikslams, nors NATO ir nurodė, kad tokia narystė yra tolima perspektyva.

Ukrainai ryžtingai nusiteikus ištrūkti iš Maskvos orbitos, V. Putinas tik dar labiau kelia kartelę, mėgindamas priversti priimti Rusijos iškeltas saugumo sąlygas ir išvengti konflikto, kuriuo pats grasina.

V. Putinas

„Dabar, kai reikalavimai atskleisti, V. Putinas yra pasirengęs laukti, bet ne per daug ilgai, – sakė konsultacinės įmonės politiniais klausimais „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja. – Jeigu V. Putinas nuspręs, kad atsitrenkė į nesupratingumo sieną, aš neatmetu realios karinės operacijos tikimybės.“

Derybų perspektyva kol kas nutraukė eskalavimo spiralę ir atvėrė galimybę veikti diplomatijai. Atsižvelgus į milžinišką prarają tarp dviejų pusių, nėra aišku, ar šį laiką V. Putinas panaudos sutelkti pakankamai dideles pajėgas, kad galėtų įsiveržti į kaimyninę šalį, ar parengti ilgalaikį susitarimą.

„Kol kas nematyti jokios realios pažangos, nes nė viena iš pusių nėra pasiruošusi trauktis, – sakė Andrejus Kortunovas, Kremliaus įkurtos Rusijos tarptautinių reikalų tarybos vadovas. – Viskas priklauso nuo to, kokie iš tikrųjų yra V. Putino ketinimai – jeigu tikslas yra tik atgrasymas, jis gali paskelbti, kad misija įvykdyta, bet karinio potencialo didinimas gali turėti visiškai kitokią logiką.“

Anot Vakarų pareigūnų, nėra jokių ženklų, kad Rusija liovėsi telkti pajėgas. Maskva nesušvelnino ir savo retorinių atakų prieš Ukrainą.

Tuo metu J. Bidenas mėgina slopinti nepasitenkinimą, kurį tarp NATO rytinių narių pakurstė jo pasiūlymas surengti derybas su V. Putinu. Šių šalių prisiminimai apie sovietų dominavimą vis dar gyvi. Telefoninio pokalbio metu J. Bidenas mėgino jas nuraminti žadėdamas dislokuoti daugiau karinių pajėgų rytiniame flange, – o būtent prieš tokius veiksmus Kremlius protestuoja.

J. Bidenas taip pat jaučia didelį spaudimą šalies viduje, kur reikalaujama, kad V. Putinas nieko negautų mainais į jo karinę isteriją. JAV respublikonai teigia, kad prezidentas veikiau turėtų reaguoti į jėgą jėga, duodamas Ukrainai daugiau ginklų ar net neatsisakydamas palaikymo iš oro perspektyvos karo atveju.

Baltųjų rūmų pareigūnai tvirtina, kad nepaisant J. Bideno pasiūlymo surengti susitikimą, V. Putinas neturės jokio žodžio dėl būsimos NATO plėtros.

„Tai neturėjo būti nuoroda į kažkokį susitarimą, nuolaidas, bet kokį formalų formatą ar kažką panašaus“, – apie derybų siūlymą per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą patikino, kad aljanso santykiai su Ukraina lieka nepakitę.

„Esminis principas yra tas, kad kiekviena šalis turi teisę rinktis savo kelią“, – sakė jis žurnalistams Briuselyje.

Nors Jungtinės Valstijos pagrasino plataus masto ekonominėmis sankcijomis invazijos atveju, jos faktiškai atmetė galimybę teikti paramą karine jėga šalyje, kuri nėra NATO narė. Kita vertus, V. Putinui Ukrainos, kurios gyventojus jis traktuoja kaip „vieną tautą“ su rusais, likimas yra egzistencinis klausimas.

„Vakarų svertai – daugiausia ekonominiai“, – sakė Konstantinas Malofejevas, turtingas V. Putino sąjungininkas, kuriam JAV skyrė sankcijas už paramą separatistams Ukrainos Donbase ir Kryme.

„Rusija turi karinį potencialą, kurį yra pasirengusi panaudoti, – pridūrė jis. – Jeigu bus nueita iki karo, šis bus labai trumpas ir destruktyvus, ir jį laimėsime mes.“

Kremlius viešai neigia bet kokius planus įsiveržti į Ukrainą. Jungtinės Valstijos pasidalijo žvalgybine informacija su Europos sąjungininkėmis, kuri rodo, kad Rusija galimai invazijai gali sutelkti iki 175 000 karių prie Ukrainos sienos.

Kremlius tebėra atsargus dėl karo pradėjimo Ukrainoje, nes supranta, kad toks sprendimas gali pakurstyti skausmingas Vakarų šalių sankcijas ir aršų vietinį pasipriešinimą, sakė šaltiniai, artimai susiję su vadovybe. Tačiau bet kokios Kijevo pastangos imtis veiksmų prieš separatistnius regionus, kaip teigė aukštesnės grandies pareigūnai, gali sukelti audringą Rusijos reakciją.

„Išlieka didelis klausimas, kokį reputaciją gelbstintį sprendimą galėtų priimti Maskva, jeigu J. Bidenas pasirodys atsparus V. Putino reikalavimams, – sakė Vladimiras Frolovas, buvęs Rusijos diplomatas, šiuo metu užsienio politikos analitikas Maskvoje. – Reikalaudama teisiškai įpareigojančių garantijų dėl NATO plėtros ir dėl sąjungininkų pagalbos Ukrainoje siekiant užtikrinti saugumą, Maskva rodo nesitikinti sėkmės diplomatijos flange.“

Gruodžio 10 d. vėlai vakare užsienio reikalų ministerija paviešino pranešimą, kuriame išsamiai išdėstė Rusijos reikalavimus, pareikšdama, kad NATO privalo atšaukti savo 2008 metų pareiškimą dėl būsimo Ukrainos ir Gruzijos prisijungimo prie aljanso.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės privalo pateikti teisiškai įpareigojančias garantijas, kad ji nedislokuos ginkluotės aplink Rusiją, nes tai Maskvai kelia grėsmę, teigiama pranešime.

Tam tikri NATO karinio buvimo ir pratybų prie jos sienų apribojimai galėtų padėti sušvelninti susirūpinimą ir paskatinti Kremlių sutikti su panašiais suvaržymais, sakė Dmitrijus Treninas, ekspertų grupės „Carnegie Moscow Center“ vadovas.

Pasiekti susitarimą dėl konflikto rytinėje Ukrainoje gali būti sudėtinga. Maskvą galėtų tenkinti JAV pažadai paspausti Kijevą imtis intensyvesnių veiksmų, kad būtų įgyvendinta 2015 metų paliaubų sutartis, kuri nutraukė kovas, suteikdama Rusijos remiamiems separatistiniams regionams didesnę autonomiją, sakė D. Treninas. Bet Jungtinės Valstijos kaltina Maskvą, kad ši nevykdo savo įsipareigojimų pagal minėtą susitarimą.

Konstantinas Malofejevas

Ukrainos siekis įstoti į NATO yra įtvirtintas šalies konstitucijoje, ir Vakarų pareigūnai teigia, kad bet kokių garantijų šiuo klausimu suteikimas Rusijai būtų per didelė nuolaida iš Vašingtono pusės. Jie perspėja, kad Maskva gali siekti išprovokuoti konfliktą įtemptoje fronto linijoje tarp separatistų ir Ukrainos pajėgų, kuris suteiktų Rusijai pretekstą atvirai prisijungti prie kovos ir ginti pusę milijono gyventojų, kuriems ji ten yra išdavusi pasus.

Šis scenarijus panašus į taktiką, kurią Kremlius naudojo savo kare prieš kaimyninę Gruziją. Rusija atitraukė savo kariuomenę sutriuškinusi Gruzijos pajėgas, tada oficialiai pripažino du separatistinius regionus, kurie paprašė dislokuoti tūkstančius rusų karių, kurie ten tebėra iki šiol.

V. Putinas neseniai užsiminė apie panašų scenarijų dėl atskilusių teritorijų Donbase, demonstratyviai pavadindamas jas „kaip dar nepripažintomis“. Prokremliški apžvalgininkai pradeda atviras diskusijas dėl pripažinimo. Kariuomenės perkėlimas nesukeltų platesnio masto invazijos, nes tose teritorijose nėra Ukrainos pajėgų.

Bet nėra aišku, ar net karių dislokavimas Donbaso regionuose patenkintų V. Putino troškimą turėti garantiją, jog NATO niekada nesiplės artyn jo sienų.

Joe Bideno pasiūlymas surengti derybas tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų ir pagrindinių NATO narių gali suteikti atokvėpį „artimiausius du-tris mėnesius“, sakė Jevgenijus Bužinskis, Rusijos atsargos generolas, kuris šiuo metu pirmininkauja Maskvoje veikiančiai ekspertų grupei „PIR Center“.

„Bet jeigu niekas nepasikeis, po Naujųjų metų eskalacija neatmetama“, – sakė jis.