Kad dujos galėtų pradėti tekėti dujotiekiu, nutiestu Baltijos jūros dugne, Vokietijos reguliuotojas ir ES Komisija, dvi greitumu nepasižyminčios institucijos, turi duoti jam žalią šviesą.
Vokietijos „Bundesnetzagentur“ – Federalinės tinklų agentūros – sertifikatas prieš sulaukiant galutinio Vokietijos patvirtinimo turi būti išnagrinėtas ES, ir visas šis stumdymasis gali užtrukti nuo šešių iki aštuonių mėnesių.
Patvirtinimo laikrodis sustojo lapkričio viduryje, kai tinklų agentūra sustabdė procesą, leisdama dujotiekio operatoriui „Nord Stream 2 AG“, priklausančiam Rusijos „PJSC Gazprom“, laikantis vietinių ir ES taisyklių įsteigti vokišką įmonę. Dėl šio sprendimo Europos gamtinių dujų kainos kosmiškai išaugo, o tai tik parodo, kad Europa iš Rusijos tikisi didesnio dujų tiekimo. Planuojama, kad „Nord Stream 2“ padvigubins dabartinio povandeninio maršruto iš Rusijos dujų telkinių į Europą pajėgumus.
Rugsėjo mėnesį prasidėjęs procesas galės būti atnaujintas tik tada, kai „Gazprom“ suderins „Nord Stream 2“ veiklą su Europos taisyklėmis. Vokietijos agentūra kol kas nežino, kada bus gauti visi reikalingi dokumentai, sakė jos atstovas.
O. Scholzas, teisininkas, jau 40 metų besidarbuojantis Vokietijos politikoje, žino, kaip lėtai gali suktis šalies biurokratinio aparato ratai. „Nord Stream 2“ atveju tai gali būti jam naudinga: kuo ilgiau užtruks sertifikavimas, tuo mažesnį spaudimą jis patirs iš politinės pusės.
JAV žvalgyba apskaičiavo, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą su 175 000 karių jau 2022 m. pradžioje, galbūt sausio gale – likus keliems mėnesiams iki „Bundesnetzagentur“ svarstymų pabaigos.
Tai suteikė O. Scholzui jo pirmąją darbo savaitę šiek tiek atokvėpio. Kaip ir Angela Merkel, kurios taktikas jis studijavo ilgus metus, O. Scholzas garsėja sugebėjimu nepasiduoti spaudimui.
Vokietijos vyriausybės pareigūnas paneigė JAV teiginius, esą Berlynas Vašingtoną yra įspėjęs, jog sustabdys „Nord Stream 2“, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įžengs į Ukrainą. Šiuo metu tokio patikinimo nereikia, teigė anonimiškai kalbėjęs pareigūnas: kol dujotiekio likimas priklausys nuo reguliavimo institucijų, O. Scholzo vyriausybė neturi mechanizmo, kaip galėtų įsikišti.
Tai jau ne pirmas kartas, kai JAV bando daryti spaudimą Vokietijai dėl „Nord Stream 2“. Tačiau nuo tada, kai liepos mėnesį buvo išspręstas konfliktas tarp Vašingtono ir Berlyno, tvyro jausmas, jog J. Bideno administracija tik ir ieško būdo, kaip visam laikui uždusinti projektą, sakė pareigūnas. Dabartinė Ukrainos krizė tam labai paranki.
Prezidentas J. Bidenas sulaukė abiejų partijų kritikos dėl sankcijų atšaukimo dujotiekio motininei kompanijai šių metų pradžioje. Įstatymų leidėjai ir toliau ragina J. Bideną sankcionuoti dujotiekį, ypač atsižvelgiant į Rusijos karių telkimą Ukrainos pasienyje.
J. Bidenas su O. Scholzu kalbėjosi gruodžio 10 d. JAV iždo sekretorė Janet Yellen taip pat kalbėjosi su naujuoju Vokietijos finansų ministru Christianu Lindneriu apie tai, kaip JAV galėtų „pridaryti reikšmingų išlaidų Rusijos ekonomikai“, jei įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos sustiprėtų.
Nors transatlantiniai santykiai, lyginant su D. Trumpo era, atrodo šiltesni, spaudimo taškai išlieka, o tai sustiprina Berlyno poziciją, kad Vokietija visų pirma turėtų rūpintis savais interesais.
Šioje vietoje O. Scholzas taip pat žengia savo pirmtakės pėdomis. Būdamas vicekancleriu, jis stebėjo ilgą A. Merkel kovą su JAV dėl „Nord Stream 2“.
Kol kas nėra požymių, kad O. Scholzas atsisakytų A. Merkel pozicijos. Tiesą sakant, jeigu kai kurie A. Merkel krikščionių demokratų partijos nariai ir turi pretenzijų dėl dujotiekio, O. Scholzo socialdemokratai beveik vienbalsiai jį palaiko.
Tiesa, kol kas nežinia ko tikėtis iš Žaliųjų partijos, antrosios pagal dydį O. Scholzo trišalės koalicijos partnerės.
Anksčiau Annalena Baerbock, viena iš žaliųjų lyderių, ragino nutraukti „Nord Stream 2“ tiesimą, tačiau nuo tada, kai tapo pirmąja Vokietijos užsienio reikalų ministre moterimi, šia tema ji, regis, linkusi patylėti.
Apklausos parodė, kad dauguma vokiečių dujotiekiui pritaria, tačiau mažiausiai entuziazmo rodo žaliųjų šalininkai.
Kitas žaliųjų lyderis Robertas Habeckas neseniai iškėlė mintį, kad situacija Ukrainoje turėtų būti įtraukta į sertifikavimo svarstymus – tačiau jo vadovaujamos ūkio ministerijos pareigūnai šį pasiūlymą atmetė.
Negana to, O. Scholzas turi ilgą istoriją su karščiausiu „Nord Stream 2“ rėmėju Vokietijoje – Gerhardu Schroederiu, priklausančiu O. Scholzo SPD ir ėjusiu Vokietijos kanclerio pareigas dar prieš A. Merkel erą.
Šiandien G. Schroederis yra Rusijos valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ ir „Nord Stream AG“ pirmininkas bei V. Putino asmeninis bičiulis, tačiau vis dar labai domisi buvusiu partijos sąjungininku.
Jis sėdėjo Bundestago VIP galerijoje ir stebėjo, kaip O. Scholzas gruodžio 8 d. duoda priesaiką. Vėliau 77-erių metų vyras davė keletą interviu televizijai, kuriuose gynė „Nord Stream 2“ ir gyrė O. Scholzą už „kantrybę ir ryžtingumą“.
