V. Putinas „pakartojo, kad reikia nedelsiant pradėti derybas su JAV ir NATO, kad būtų sukurtos tarptautinės teisinės garantijos mūsų šalies saugumui“, pranešime apie Rusijos ir Suomijos prezidentų pokalbį telefonu sakė Kremlius
Taip pat Rusijos vadovas pabrėžė, kad reikia sustabdyti NATO plėtrą į rytus ir ginkluotės dislokavimą kaimyninėse valstybėse, įskaitant Ukrainą, nurodoma pranešime.
Tuo metu Suomijos prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba pranešė, kad antradienį per telefoninį pokalbį S. Niinisto ir V. Putinas „be dvišalių Suomijos ir Rusijos santykių išsamiai aptarė situaciją prie Ukrainos sienų“.
Pažymima, kad S. Niinisto išreiškė rimtą susirūpinimą dėl padėties ir pareiškė, kad reikia rasti diplomatinį sprendimą.
Dėl rusų kariuomenės manevrų netoli Ukrainos sienos pastarosiomis savaitėmis auga įtampa tarp Maskvos ir Vakarų.
Kijevas ir jo sąjungininkai kaltina Rusiją ruošiantis šią žiemą surengti įsiveržimą. Tuo metu Maskva tvirtina, kad Vakarai sąmoningai kursto įtampą.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su V. Putinu vaizdo ryšiu ir perspėjo Rusiją dėl skaudžių sankcijų, jei ši imsis karinių veiksmų prieš Ukrainą.
Tuo metu V. Putinas per tą pokalbį pareiškė J. Bidenui, kad Maskva siekia sulaukti iš Vakarų teisinių garantijų, kad Ukraina neįstos į NATO.
Ukraina savo ruožtu atmeta bet kokias pastangas priversti ją atsisakyti planų prisijungti prie NATO, taip pat bet kokias „garantijas“, kurių reikalauja Rusija.
NATO oficialiai atvėrė duris Ukrainos narystei 2008 metais, tačiau nuo to laiko nebuvo padaryta jokios apčiuopiamos pažangos.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai susitiko derinti precedento neturinčių ekonominių sankcijų, kaip jie perspėjo, jei Rusija pultų Ukrainą.
Susitikimas įvyko po savaitgalį Liverpulyje surengto Didžiojo septyneto (G7) ministrų susitikimo, kuriame JAV ir svarbiausios sąjungininkės taip pat perspėjo Kremlių apie „milžiniškus“ padarinius.
Suomija tradiciškai laikosi vidurio tarp Maskvos ir Vakarų. 2018 metais V. Putinas Suomijos sostinėje Helsinkyje susitiko su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
JK ragina Rusiją „deeskaluoti įtampą“ su Ukraina
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį surengė derybas su Rusijos prezidentu V. Putinu ir paragino jį „deeskaluoti įtampą“ su Ukraina, informavo Dauningo gatvė.
JK lyderis pakartojo sekmadienį išsakytą Didžiojo septyneto (G-7) susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo pasienyje su Ukraina, ragindamas ieškoti diplomatinio sprendimo, pranešė jo biuras.
Šios telefoninės derybos surengtos po dviejų dienų G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame Maskva perspėta, kad Rusijai kiltų „didžiulių pasekmių“ bet kokio įsiveržimo į Ukrainą atveju.
Tiesioginiai JK ir Rusijos kontaktai buvo reti nuo tada, kai Londonas išsiuntė dešimtis rusų diplomatų po incidento Anglijos Solsberio mieste.
2018 metų kovą Solsberyje buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija buvo rasti netekę sąmonės ir hospitalizuoti. Vėliau Londonas pareiškė, kad jie buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta „Novičiok“ tipo nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Pasak Jungtinės Karalystės institucijų, išpuolis prieš Skripalius beveik neabejotinai buvo patvirtintas „aukščiausiu Rusijos valstybės institucijų lygiu“.
Be to, britai kaltina Kremlių esant atsakingą už 2006 metais Londone įvykdytą disidento buvusio agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą radioaktyviu poloniu.
Kremlius šiuos kaltinimus atmeta.
„Didžiulis susirūpinimas“ dėl karių telkimo
Dauningo gatvė sakė, kad B. Johnsonas išsakė V. Putinui savo „didžiulį susirūpinimą“ dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie sienos su Ukraina. Maskva šiuos veiksmus vadina gynybiniais.
Britų premjeras „pakartojo, kaip svarbu dirbti diplomatiniais kanalais, siekiant sumažinti įtampą ir rasti ilgalaikius sprendimus“, sakoma JK vyriausybės pranešime.
„Premjeras pabrėžė JK įsipareigojimą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui bei perspėjo, kad bet kokie destabilizuojantys veiksmai būtų strateginė klaida, turinti reikšmingų pasekmių“, – nurodoma pranešime.
Praėjusią savaitę G-7, kuriam priklauso JK, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV, vieningai pasmerkė Rusiją ir panašiomis formuluotėmis perspėjo dėl skaudžių pasekmių įsiveržimo į Ukrainą atveju.
Pareigūnai nurodė, kad svarstytinos visos galimybės, įskaitant plataus masto politines ir ekonomines sankcijas, jei Rusija ignoruos diplomatinį sprendimą.
Kremlius nori garantijų dėl NATO
Tuo metu Kremlius pareiškė, kad per pokalbį telefonu V. Putinas B. Johnsonui išdėstė situacijos dėl Ukrainos vertinimą ir sakė, kad būtina pradėti derybas dėl to, kad NATO nesiplėstų į rytus.
„Vladimiras Putinas pareiškė, kad reikia nedelsiant pradėti derybas, siekiant parengti aiškius, tarptautinius teisinius susitarimus, kurie užkirstų kelią bet kokiai tolesnei NATO plėtrai į rytus ir ginklų, keliančių grėsmę Rusijai, dislokavimą kaimyninėse valstybėse, pirmiausia Ukrainoje. Rusijos pusė pateiks atitinkamų dokumentų projektus“, – teigiama Kremliaus pranešime.
Jame pažymima, kad, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, B. Johnsonas išreiškė susirūpinimą dėl didelio masto Rusijos karių telkimo prie Ukrainos sienų. Pasak Kremliaus, V. Putinas išsamiai išdėstė dabartinės padėties vertinimus.
„Pateikti konkretūs Kijevo destruktyvios linijos dėl Minsko susitarimų, kurie yra neginčijamas pagrindas sprendžiant Ukrainos vidaus krizę, pavyzdžiai. Taip pat nurodyta, kad Ukrainos valdžia tikslingai aštrina situaciją kontaktinėje linijoje, naudoja sunkiąją ginkluotę. ir atakuoja bepiločius orlaivius, uždraustus Minsko priemonių paketo konflikto zonoje. Atkreiptas dėmesys ir į Ukrainos vykdomą rusakalbių gyventojų diskriminacijos politiką“, – rašoma pranešime.
„Pabrėžta, kad visa tai vyksta NATO šalių aktyvaus Ukrainos teritorijos karinio „įsisavinimo“, kuris kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui, fone“, – teigia Kremlius.
Be to, B. Johnsonas ir V. Putinas sutiko, kad Britanijos ir Rusijos bendradarbiavimas yra būtinas siekiant įgyvendinti rudenį Glazge vykusios COP26 klimato konferencijos metu užsibrėžtus tikslus.
Anot Kremliaus, abiejų šalių lyderiai sutarė tęsti diskusijas įvairiais kanalais.
Daugelis Ukrainos žmonių kalba ir ukrainietiškai, ir rusiškai, nors pietiniuose ir rytiniuose bei kai kuriuose centriniuose regionuose vyrauja rusakalbiai, ir tradiciškai jie buvo draugiškesni Rusijos atžvilgiu.
2014 metais per provakarietišką Maidano revoliuciją buvo nuverstas Maskvos remtas Ukrainos režimas.
Po to Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, o Kijevo pajėgos tebėra įsitraukusios į konfliktą su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.
Kijevas kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti konfliktą, jau pareikalavusį per 13 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.
JAV ir kitos Kijevo sąjungininkės pastarosiomis savaitėmis reiškia susirūpinimą, kad Rusija telkia karius palei Ukrainos sienas ir gali planuoti įsiveržimą į savo kaimynę.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su V. Putinu vaizdo ryšiu ir perspėjo Rusiją dėl skaudžių sankcijų, jei ši imsis karinių veiksmų prieš Ukrainą.
Tuo metu V. Putinas per tą pokalbį pareiškė J. Bidenui, kad Maskva siekia sulaukti iš Vakarų teisinių garantijų, kad Ukraina neįstos į NATO.
Ukraina savo ruožtu atmeta bet kokias pastangas priversti ją atsisakyti planų prisijungti prie NATO, taip pat bet kokias „garantijas“, kurių reikalauja Rusija.
NATO oficialiai atvėrė duris Ukrainos narystei 2008 metais, tačiau nuo to laiko nebuvo padaryta jokios apčiuopiamos pažangos.