„Armėnija pasirengusi santykių su Turkija normalizavimo procesui be išankstinių sąlygų, kaip numatyta armėnų vyriausybės programoje. Taigi, teigiamai vertiname Turkijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pareiškimą apie specialiojo atstovo dialogui dėl santykių normalizavimo paskyrimą“, – nurodoma ministerijos pareiškime.
„Patvirtiname, kad Armėnijos pusė taip pat paskirs specialųjį atstovą dialogui“, – priduriama jame.
Apie Jerevano ir Ankaros ketinimus paskirti specialiuosius atstovus dialogui dėl santykių normalizavimo pirmadienį pranešė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Jis taip pat pranešė, kad planuojama atnaujinti užsakomuosius skrydžius tarp Stambulo ir Jerevano.
Armėnija ir Turkija niekada nebuvo užmezgusios diplomatinių ryšių, o jų bendra siena uždaryta nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyro dėl per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijos vykdytų masinių armėnų žudynių.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.
Turkija ginčija tokią įvykių interpretaciją. Anot jos, aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Ankara tvirtina, kad apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Pastaraisiais metais šalių santykiai dar labiau pašlijo dėl Turkijos paramos Azerbaidžanui. Pernai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano buvo kilęs trumpas, bet brutalus karas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
2009 metais Armėnija ir Turkija pasirašė susitarimą dėl santykių normalizavimo, kuris būtų leidęs atverti bendrą šalių sieną. Tačiau Jerevanas neratifikavo šios sutarties, o 2018-aisiais apskritai nutraukė šį procesą.