Užsienio reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Riabkovo perspėjimas padidino naujo ginkluotės telkimo žemyne pavojų, nes įtampa tarp Rytų ir Vakarų yra didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos prieš tris dešimtmečius.

Pasak S. Riabkovo, Rusija bus priversta imtis veiksmų, jei Vakarai atsisakys prisijungti prie jos vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) moratoriumo Europoje – jis yra dalis saugumo garantijų paketo, kurio Rusija siekia kaip kainos už Ukrainos krizės sušvelninimą.

Jei nebus pažangos, siekiant politinio ir diplomatinio sprendimo, Rusija atsakys kariniu būdu, pasitelkdama karines technologijas, sakė S. Riabkovas interviu Rusijos naujienų agentūrai RIA.

„Vadinasi, tai bus konfrontacija, tai bus kitas raundas“, – sakė jis, turėdamas omenyje galimą Rusijos raketų dislokavimą.

Vidutinio nuotolio branduoliniai ginklai – kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 iki 5 500 km – buvo uždrausti Europoje pagal 1987 metų tuometinio SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo ir JAV prezidento Ronaldo Reigano pasirašytą sutartį, kuri tuo metu buvo sveikinama kaip esminis Šaltojo karo įtampos sumažinimas. Iki 1991 metų abi šalys sunaikino beveik 2 700 tokių objektų.

9M729

Vašingtonas pasitraukė iš pakto 2019 metais, daug metų skundęsis dėl tariamų pažeidimų, susijusių su Rusijos kuriama nuo žemės paleidžiama sparnuotąja raketa, kurią Maskva vadina „9M729“, o NATO – „Screwdriver“ („Atsuktuvu“).

Jei NATO yra teisi, kad Rusija jau dislokavo šią sistemą europinėje šalies dalyje, į vakarus nuo Uralo kalnų, tuomet S. Riabkovo grasinimas yra tuščias, teigia Austrijos Insbruko universiteto Rusijos užsienio politikos ir ginklų kontrolės ekspertas Gerhardas Mangottas.

Tačiau jei Rusijos neigimai yra teisingi, tuomet, pasak jo, Maskvos perspėjimas yra „galutinis signalas NATO, kad ji turėtų pradėti derybas su Rusija dėl įšaldymo susitarimo“.

Jis pridūrė: „Jei NATO laikysis pozicijos nesiderėti dėl susitarimo, tuomet tikrai pamatysime, kaip Rusija dislokuos raketą „Screwdriver“ prie savo toliausios vakarinės sienos“.

S. Riabkovas sakė, kad yra „netiesioginių požymių“, jog NATO artėja prie vidutinio nuotolio raketų dislokavimo, įskaitant tai, kad praėjusį mėnesį buvo atkurta 56-oji artilerijos vadavietė, kuri Šaltojo karo metais valdė branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Pershing“.

NATO teigia, kad Europoje nebus naujų JAV raketų, ir yra pasirengusi atgrasyti naujas Rusijos raketas „pamatuotu“ atsaku, kuris apimtų tik įprastinę ginkluotę.

Bet S. Riabkovas teigė, kad Rusija „visiškai nepasitiki“ aljansu: „Jie neleidžia sau daryti nieko, kas galėtų kaip nors padidinti mūsų saugumą, – jie mano, kad gali veikti taip, kaip jiems reikia, savo naudai, o mes tiesiog turime visa tai nuryti ir su tuo susitvarkyti. Tai negali tęstis“.

JK ragina Rusiją „deeskaluoti įtampą“ su Ukraina

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paragino jį „deeskaluoti įtampą“ su Ukraina, informavo Dauningo gatvė.

JK lyderis pakartojo sekmadienį išsakytą Didžiojo septyneto (G-7) susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo pasienyje su Ukraina, ragindamas ieškoti diplomatinio sprendimo, pranešė jo biuras.

Šios telefoninės derybos surengtos po dviejų dienų G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame Maskva perspėta, kad Rusijai kiltų „didžiulių pasekmių“ bet kokio įsiveržimo į Ukrainą atveju.

Tiesioginiai JK ir Rusijos kontaktai buvo reti nuo tada, kai Londonas išsiuntė dešimtis rusų diplomatų po incidento Anglijos Solsberio mieste.

2018 metų kovą Solsberyje buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija buvo rasti netekę sąmonės ir hospitalizuoti. Vėliau Londonas pareiškė, kad jie buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta „Novičiok“ tipo nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Pasak Jungtinės Karalystės institucijų, išpuolis prieš Skripalius beveik neabejotinai buvo patvirtintas „aukščiausiu Rusijos valstybės institucijų lygiu“.

Be to, britai kaltina Kremlių esant atsakingą už 2006 metais Londone įvykdytą disidento buvusio agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą radioaktyviu poloniu.

Kremlius šiuos kaltinimus atmeta.

„Didžiulis susirūpinimas“ dėl karių telkimo

Dauningo gatvė sakė, kad B. Johnsonas išsakė V. Putinui savo „didžiulį susirūpinimą“ dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie sienos su Ukraina. Maskva šiuos veiksmus vadina gynybiniais.

Britų premjeras „pakartojo, kaip svarbu dirbti diplomatiniais kanalais, siekiant sumažinti įtampą ir rasti ilgalaikius sprendimus“, sakoma JK vyriausybės pranešime.

„Premjeras pabrėžė JK įsipareigojimą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui bei perspėjo, kad bet kokie destabilizuojantys veiksmai būtų strateginė klaida, turinti reikšmingų pasekmių“, – nurodoma pranešime.

Praėjusią savaitę G-7, kuriam priklauso JK, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV, vieningai pasmerkė Rusiją ir panašiomis formuluotėmis perspėjo dėl skaudžių pasekmių įsiveržimo į Ukrainą atveju.

Pareigūnai nurodė, kad svarstytinos visos galimybės, įskaitant plataus masto politines ir ekonomines sankcijas, jei Rusija ignoruos diplomatinį sprendimą.

Kremlius nori garantijų dėl NATO

Tuo metu Kremlius pareiškė, kad per pokalbį telefonu V. Putinas B. Johnsonui išdėstė situacijos dėl Ukrainos vertinimą ir sakė, kad būtina pradėti derybas dėl to, kad NATO nesiplėstų į rytus.

Vladimiras Putinas pareiškė, kad reikia nedelsiant pradėti derybas, siekiant parengti aiškius, tarptautinius teisinius susitarimus, kurie užkirstų kelią bet kokiai tolesnei NATO plėtrai į rytus ir ginklų, keliančių grėsmę Rusijai, dislokavimą kaimyninėse valstybėse, pirmiausia Ukrainoje. Rusijos pusė pateiks atitinkamų dokumentų projektus“, – teigiama Kremliaus pranešime.

Jame pažymima, kad, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, B. Johnsonas išreiškė susirūpinimą dėl didelio masto Rusijos karių telkimo prie Ukrainos sienų. Pasak Kremliaus, V. Putinas išsamiai išdėstė dabartinės padėties vertinimus.

„Pateikti konkretūs Kijevo destruktyvios linijos dėl Minsko susitarimų, kurie yra neginčijamas pagrindas sprendžiant Ukrainos vidaus krizę, pavyzdžiai. Taip pat nurodyta, kad Ukrainos valdžia tikslingai aštrina situaciją kontaktinėje linijoje, naudoja sunkiąją ginkluotę. ir atakuoja bepiločius orlaivius, uždraustus Minsko priemonių paketo konflikto zonoje. Atkreiptas dėmesys ir į Ukrainos vykdomą rusakalbių gyventojų diskriminacijos politiką“, – rašoma pranešime.

„Pabrėžta, kad visa tai vyksta NATO šalių aktyvaus Ukrainos teritorijos karinio „įsisavinimo“, kuris kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui, fone“, – teigia Kremlius.

Be to, B. Johnsonas ir V. Putinas sutiko, kad Britanijos ir Rusijos bendradarbiavimas yra būtinas siekiant įgyvendinti rudenį Glazge vykusios COP26 klimato konferencijos metu užsibrėžtus tikslus.

Anot Kremliaus, abiejų šalių lyderiai sutarė tęsti diskusijas įvairiais kanalais.

Daugelis Ukrainos žmonių kalba ir ukrainietiškai, ir rusiškai, nors pietiniuose ir rytiniuose bei kai kuriuose centriniuose regionuose vyrauja rusakalbiai, ir tradiciškai jie buvo draugiškesni Rusijos atžvilgiu.

2014 metais per provakarietišką Maidano revoliuciją buvo nuverstas Maskvos remtas Ukrainos režimas.

Po to Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, o Kijevo pajėgos tebėra įsitraukusios į konfliktą su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.

Kijevas kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti konfliktą, jau pareikalavusį per 13 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.

JAV ir kitos Kijevo sąjungininkės pastarosiomis savaitėmis reiškia susirūpinimą, kad Rusija telkia karius palei Ukrainos sienas ir gali planuoti įsiveržimą į savo kaimynę.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su V. Putinu vaizdo ryšiu ir perspėjo Rusiją dėl skaudžių sankcijų, jei ši imsis karinių veiksmų prieš Ukrainą.

Tuo metu V. Putinas per tą pokalbį pareiškė J. Bidenui, kad Maskva siekia sulaukti iš Vakarų teisinių garantijų, kad Ukraina neįstos į NATO.

Ukraina savo ruožtu atmeta bet kokias pastangas priversti ją atsisakyti planų prisijungti prie NATO, taip pat bet kokias „garantijas“, kurių reikalauja Rusija.

NATO oficialiai atvėrė duris Ukrainos narystei 2008 metais, tačiau nuo to laiko nebuvo padaryta jokios apčiuopiamos pažangos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (120)