JK lyderis pakartojo sekmadienį išsakytą Didžiojo septyneto (G-7) susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo pasienyje su Ukraina, ragindamas ieškoti diplomatinio sprendimo, pranešė jo biuras.
Tuo metu Kremlius pareiškė, kad per pokalbį telefonu V. Putinas B. Johnsonui išdėstė situacijos dėl Ukrainos vertinimą ir sakė, kad būtina pradėti derybas dėl to, kad NATO nesiplėstų į rytus.
„Vladimiras Putinas pareiškė, kad reikia nedelsiant pradėti derybas, siekiant parengti aiškius, tarptautinius teisinius susitarimus, kurie užkirstų kelią bet kokiai tolesnei NATO plėtrai į rytus ir ginklų, keliančių grėsmę Rusijai, dislokavimą kaimyninėse valstybėse, pirmiausia Ukrainoje. Rusijos pusė pateiks atitinkamų dokumentų projektus“, – teigiama Kremliaus pranešime.
Jame pažymima, kad, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, B. Johnsonas išreiškė susirūpinimą dėl didelio masto Rusijos karių telkimo prie Ukrainos sienų. Pasak Kremliaus, V. Putinas išsamiai išdėstė dabartinės padėties vertinimus.
„Pateikti konkretūs Kijevo destruktyvios linijos dėl Minsko susitarimų, kurie yra neginčijamas pagrindas sprendžiant Ukrainos vidaus krizę, pavyzdžiai. Taip pat nurodyta, kad Ukrainos valdžia tikslingai aštrina situaciją kontaktinėje linijoje, naudoja sunkiąją ginkluotę. ir atakuoja bepiločius orlaivius, uždraustus Minsko priemonių paketo konflikto zonoje. Atkreiptas dėmesys ir į Ukrainos vykdomą rusakalbių gyventojų diskriminacijos politiką“, – rašoma pranešime.
„Pabrėžta, kad visa tai vyksta NATO šalių aktyvaus Ukrainos teritorijos karinio „įsisavinimo“, kuris kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui, fone“, – teigia Kremlius.
Be to, B. Johnsonas ir V. Putinas sutiko, kad Britanijos ir Rusijos bendradarbiavimas yra būtinas siekiant įgyvendinti rudenį Glazge vykusios COP26 klimato konferencijos metu užsibrėžtus tikslus.
Anot Kremliaus, abiejų šalių lyderiai sutarė tęsti diskusijas įvairiais kanalais.
Daugelis Ukrainos žmonių kalba ir ukrainietiškai, ir rusiškai, nors pietiniuose ir rytiniuose bei kai kuriuose centriniuose regionuose vyrauja rusakalbiai, ir tradiciškai jie buvo draugiškesni Rusijos atžvilgiu.
2014 metais per provakarietišką Maidano revoliuciją buvo nuverstas Maskvos remtas Ukrainos režimas.
Po to Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, o Kijevo pajėgos tebėra įsitraukusios į konfliktą su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.
Kijevas kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti konfliktą, jau pareikalavusį per 13 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.
JAV ir kitos Kijevo sąjungininkės pastarosiomis savaitėmis reiškia susirūpinimą, kad Rusija telkia karius palei Ukrainos sienas ir gali planuoti įsiveržimą į savo kaimynę.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su V. Putinu vaizdo ryšiu ir perspėjo Rusiją dėl skaudžių sankcijų, jei ši imsis karinių veiksmų prieš Ukrainą.
Tuo metu V. Putinas per tą pokalbį pareiškė J. Bidenui, kad Maskva siekia sulaukti iš Vakarų teisinių garantijų, kad Ukraina neįstos į NATO.
Ukraina savo ruožtu atmeta bet kokias pastangas priversti ją atsisakyti planų prisijungti prie NATO, taip pat bet kokias „garantijas“, kurių reikalauja Rusija.
NATO oficialiai atvėrė duris Ukrainos narystei 2008 metais, tačiau nuo to laiko nebuvo padaryta jokios apčiuopiamos pažangos.