Atsižvelgdamas į tai, susitikime su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu O. Scholzas sakė, kad Vokietijos vyriausybė tikisi pažangos ES ir Lenkijos ginče dėl teisės viršenybės.
„Europa yra vertybių ir teisės bendrija. Mus vienija teisės viršenybės ir demokratijos idėja“, – sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad būtų naudinga, „jei Europos Sąjungos, Komisijos ir Lenkijos derybos netrukus pateiktų labai gerą pragmatinį sprendimą“.
Tuo tarpu M. Morawieckis kritikavo naujosios Vokietijos vyriausybės europinius politinius tikslus.
„Vienodumas ir lygiava nėra geros veiklos kryptys“, – sakė M. Morawieckis po susitikimo su O. Scholzu.
Naujoji Vokietijos centro kairiųjų koalicinė vyriausybė įsipareigojo siekti tokios ES, „kuri saugo savo vertybes ir teisės viršenybę tiek viduje, tiek išorėje“. Taip pat buvo kalbama apie ES išsivystymą į „federacinę Europos valstybę“.
M. Morawieckis sakė, kad Lenkijoje žmonės planuojamą Europos federalizaciją suvokia kaip „demokratinį centralizmą, biurokratinį centralizmą. Europa bus stipri, jei ji bus suverenių valstybių Europa“, – sakė jis.
Lenkijos nacionalistinės konservatyviosios PiS vyriausybės įvykdyta Lenkijos teismų sistemos pertvarka sukėlė didelį nesutarimą tarp Varšuvos ir Briuselio. Kritikai kaltina Varšuvą politizuojant teismų sistemą, o Europos Komisija dėl to pateikė keletą ieškinių Europos Teisingumo Teismui.
Dar vienas ginčytinas klausimas tarp abiejų šalių iškilo, kai M. Morawieckis pakartotinai pareiškė nepritariantis prieštaringai vertinamam dujotiekiui „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje.
Lenkijos vyriausybė jau seniai nepritaria dujotiekiui, kuriuo gamtinės dujos iš Rusijos bus tiekiamos tiesiai į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą, Lenkiją ir Baltijos valstybes, baimindamasi, kad jis tik padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Perspėdamas, kad baigtas, bet dar nepradėjęs veikti projektas tik padidins Kremliaus galią daryti spaudimą ES, M. Morawieckis sakė: „Geriausias sprendimas būtų neleisti pradėti eksploatuoti „Nord Stream 2“.
O. Scholzas tiesiai neatsakė į M. Morawieckio pastabas, tačiau pakartojo, kad Vokietija remia Ukrainos dujų tranzito verslą, pridurdamas, kad Vokietija rems Ukrainą plėtojant atsinaujinančiosios energijos sektorių.
Bent vienu klausimu M. Morawieckio ir O. Scholzo nuomonės sutapo. Aptariant nuo vasaros Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje besitęsiantį ginčą dėl pabėgėlių, O. Scholzas užtikrino M. Morawieckiui Vokietijos paramą, o neteisėto Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos veiksmus pavadino „nežmonišku“ ir „hibridiniu karu“.
O. Scholzas stengėsi pabrėžti teigiamus Vokietijos ir Lenkijos santykių aspektus, apibūdindamas šalis kaip „kaimynes ir drauges, partneres Europos Sąjungoje ir sąjungininkes NATO“.
O. Scholzas pridūrė, kad tai didelė laimė, „nes bendra Vokietijos ir Lenkijos istorija apima ir labai tamsius skyrius, kuriuose vokiečiai atnešė Lenkijai daug kančių“.
