Manoma, kad JK – viena labiausiai per pandemiją pernai nukentėjusių žmonių – yra pirmoji, oficialiai paskelbusi apie mirties atvejį nuo šios daug mutacijų turinčios viruso atmainos.
Dar viena nerimą kelianti žinia pasirodė praėjusią savaitę, kai pranešta, kad du Singapūro gyventojai pasigavo omikron atmainą net ir gavę stiprinamuosius COVID-19 skiepus.
24 metų moteris, oro uosto keleivių aptarnavimo darbuotoja, gavo preliminarų teigiamą omikron testo atsakymą, ir tai būtų pirmasis miesto-valstybės vietinis atvejis, gruodžio 9 d. vakare pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Antrasis asmuo laikomas įvežtiniu atveju, nes gruodžio 6 d. parskrido iš Vokietijos.
Abu asmenys buvo gavę trečiąją vakcinos dozę, pranešė ministerija.
„Pfizer Inc.“ ir „BioNTech SE“ anksčiau praėjusią savaitę teigė, jog pirminiai laboratoriniai tyrimai rodo, kad norint neutralizuoti omikron, gali prireikti trečiosios jų gaminamos „Covid-19“ vakcinos dozės. Kompanijos tyrėjai nustatė, kad žmonėms, kurie gavo tik du skiepus, naująją viruso atmainą neutralizuojančių antikūnų sumažėjo 25 kartus, palyginus su pradine viruso paderme.
Tačiau sustiprinus apsaugą papildoma vakcinos doze, apsauga buvo atstatyta iki lygio, panašaus į pradinį dviejų dozių režimą.
„Turint galvoje, kad ši atmaina labai užkrečiama ir jau išplitusi daugelyje pasaulio šalių, prie savo sienų ir bendruomenėje greičiausiai rasime ir daugiau omikron atvejų“, – pažymėjo Singapūro sveikatos ministerija.
Abu asmenys sveiksta izoliuoti Nacionaliniame užkrečiamųjų ligų centre, o visi artimi jų kontaktai turės laikytis dešimties dienų karantino specialiai tam skirtose įstaigose, pranešė ministerija.
Oro uosto darbuotoja buvo testuojama vykdant kassavaitinį darbuotojų patikrinimą. Pranešime teigiama, kad atliekant tyrimą moteris jokių simptomų nejuto. Antruoju atveju 46 metų moteriai tik atskridus buvo atliktas polimerazės grandininės reakcijos testas – jis buvo neigiamas.
Tačiau kitą dieną jai prasidėjo sloga, ir rytojaus dieną ji kreipėsi į medikus – tąsyk testas buvo teigiamas.
Pastarąjį mėnesį Singapūre žymiai sumažėjo bendruomenės atvejų, be to, ženkliai sumažėjo ir ligoninių krūvis. Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, miestas-valstybė gali pasigirti vienu aukščiausių vakcinacijos rodiklių pasaulyje. 87 proc. visos populiacijos yra pilnai paskiepyta, o 96 proc. galinčių skiepytis asmenų yra pilnai inokuliuoti, dauguma – „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcina. Maždaug 29 proc. yra gavę ir stiprinamuosius skiepus. Vyriausybės pareigūnai pranešė, kad netrukus skiepai bus siūlomi ir 5–11 metų amžiaus vaikams.
Klausimų vis dar daugiau nei atsakymų
Žinia apie omikron atmainą visą pasaulį paskatino suskubti skiepytis trečiąja, imuninį atsaką sustiprinančia doze. Tiek mokslininkai, tiek valdinininkai sako, kad trečioji skiepų nuo koronaviruso dozė – kol kas veiksmingiausia strategija saugantis nuo naujos atmainos.
Paaiškėjus, kad omikron atmainos akivaizdoje „Pfizer Inc.-BioNTech SE“ vakcinos (antros populiariausios pasaulyje) veiksmingumas pastebimai sumažėja, Jungtinės Valstijos sudarė sąlygas trečią skiepą gauti ir paaugliams, o tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė ir Pietų Korėja per pusę trumpina laiką iki trečios dozės – iki trijų mėnesių.
Panašu, kad artimiausiu metu tokiu pavyzdžiu paseks ir daugiau šalių, o mažiau vakcinų ir taip turinčioms valstybėms teks kaip reikiant pasukti galvą, kaip iš gamintojų pasirūpinti didesnėmis atsargomis. „BioNTech“ įkūrėjas Uguras Sahinas praėjusią savaitę sakė, kad mRNR vakcina – geriausias sprendimas sustiprinančiai dozei, sukuriančiai apsaugą nuo naujos atmainos, o tą padaryti galima jau po trijų mėnesių nuo antro skiepo.
Nepaisant to, vis dar lieka daug klausimų, ar tikrai sustiprinanti skiepo dozė – veiksmingiausia strategija kovoje prieš omikron.
Pasaulio sveikatos organizacija atsargi ir akcentuoja, kad pasaulis pirmiausia turi pasirūpinti vakcinomis tiems, kurie laukia pirmojo skiepo, o tik tada turtingesnės šalys galės laisvai skiepyti trečiąja. Tai vienintelis būdas užkirsti kelią naujoms atmainoms, tokioms kaip omikron, sako atstovai. Finansų rinkas kaip reikiant supurtė žinia, kad Singapūre omikron nustatyta dviem asmenims, pasiskiepijusiems ir trečiąja „Pfizer“ vakcinos doze. Į informaciją sureagavo ir bendrovės akcijų kaina.
Be to, mokslininkai perspėja, kad mokslas vis dar negali tiksliai atsakyti į klausimą, ar greičiau nei po pusmečio gauta sustiprinanti dozė sukuria geresnę imuninės sistemos apsaugą nuo omikron ar kitų atmainų. „Kol kas nėra duomenų, kada geriausia stiprinti imunitetą – po trijų ar šešių mėnesių, ar iš viso yra koks nors skirtumas“, – sako Honkongo universiteto virusologas Jin Dong Yan.
Didėjanti atskirtis
Situaciją dar labiau komplikuoja nauji duomenys, jog sustiprinančios inaktyvuotos vakcinos, kaip kad Kinijos „Sinovac Biotech Ltd.“, dozės, gautos vėliau, o ne anksčiau, gali suteikti geresnę apsaugą.
Nors ir ne tokia veiksminga prieš originalųjį koronavirusą ir deltą atmainą lyginant su RNR principo vakcinomis, „Sinovac“ vakcina pasaulyje naudojama plačiausiai – gamintojo išsiųsta per 2, 3 mlrd. dozių, daugiausia į besivystančias šalis.
Praėjusią savaitę medicinos žurnale „Lancet“ pasirodė publikacija, kurioje teigiama: apsaugančių antikūnų nuo „Sinovac“ vakcinos augimas po trečios dozės, gautos po dviejų mėnesių nuo antrosios, gana menkas palyginus su tais, kurie trečią dozę gavo po aštuonių mėnesių pertraukos.
Nepaisant neaiškumo, tiek visame pasaulyje, tiek atskirose šalyse nepasiskiepijusiųjų ir trečią dozę gavusiųjų atskirtis tik didėja.
Jungtinėse Valstijose pilnai pasiskiepiję asmenys, nerimaudami dėl omikron, nekantriai laukia sustiprinančio skiepo. Praėjusią savaitę tokią galimybę šalies Ligų kontrolės ir prevencijos centrai suteikė ir šešiolikmečiams bei septyniolikmečiams. Taip didėja atskirtis tarp tris kartus pasiskiepijusiųjų ir nė vieno skiepo negavusių.
Gruodžio 10 d. Pietų Korėja sumažino intervalą iki trečio skiepo iki trijų mėnesių. Tokių priemonių viena iš geriausiai pasiskiepijusių Azijos šalių imasi dėl sparčiai augančio naujų atvejų skaičiaus ir omikron atmainos atėjimo.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas taip pat žada trumpinti šešių mėnesių tarpą tarp antros ir trečios skiepo dozių. Sprendimas jį sutrumpinti per pusę priimtas šią savaitę.
Trijų dozių norma
Visur kitur, ypač besivystančiose šalyse, kur vis dar stinga vakcinų, ne veltui kyla nerimas dėl papildomų vakcinų. Niekaip iš koronaviruso gniaužtų neišsivaduojančio Vietnamo valdžia praėjusią savaitę pranešė, jog papildomomis dozėmis per pirmuosius ateinančius šešis naujų metų mėnesius stengsis paskiepyti visus gyventojus (nors pilnai paskiepyti viso labo 60 proc.).
Indijoje, kur trečios dozės kampanija dar neprasidėjusi, nes pilnai paskiepyti vos 36 proc. vietinių, reikalaujama papildoma doze paskiepyti bent medikus ir taip pasirūpinti jų saugumu. Pietų Afrikoje, kur pirmą kartą nustatyta omikron atmaina, skiepyti sustiprinančia doze bus pradėta sausio pradžioje.
Be „Pfizer“ ir „BioNTech“ joks kitas vakcinų gamintojas nepristatė duomenų, kaip jų skiepai saugo nuo omikron atmainos, nepateikė ir prognozių dėl sustiprinančios dozės. Mažai informacijos, kaip virusinių vektorių vakcinos, kurias sukūrė „ AstraZeneca Plc“ ir „Johnson & Johnson“, ir Kinijos bendrovių gaminamos inaktyvuotos vakcinos reaguoja į naują atmainą (lyginant su RNR vakcinomis).
Baiminantis, kad omikron gali sutrukdyti pasaulio pastangoms pagaliau išsivaduoti iš pandemijos gniaužtų, panašu, kad artimiausiu metu skiepijimas trečiąja doze tik intensyvės.
„Pilna vakcinacija bus trys dozės. Ir toks reikalavimas netrukus įsigalės visame pasaulyje“, – įsitikinęs Jin Dong Yan.
Neutralizuojančių antikūnų prieš omikron sumažėjimo mastas gali parodyti, kad būtinos specialiai omikron pritaikytos vakcinos, nors kiti veiksniai taip pat gali būti svarbūs, sakė Stephenas Goldsteinas, Solt Leik Sityje veikiančio Jutos universiteto evoliucijos virusologas. Taip pat reikia atlikti išsamesnius tyrimus, tiriančius kitomis vakcinomis skiepytų žmonių neutralizuojančius antikūnus, sakė jis.
„Bet dar svarbesni epidemiologiniai tyrimai, kuriais bus siekiama nustatyti pakartotinio užsikrėtimo dažnumą ir vadinamąsias „proveržio“ infekcijas, taip pat šių pacientų ligos sunkumą, – sakė A. Goldšteinas. – Aš vis tiek esu nusiteikęs optimistiškai ir tikiu, kad vakcinacija ar persirgimas COVID-19 suteiks tam tikrą apsaugą nuo sunkios ligos eigos.“
Nuo lapkričio 25 dienos, kai Pietų Afrika paskelbė aptikusi omikron atmainą, apie 450 mokslininkų iš viso pasaulio stengiasi išskirti šią atmainą iš pacientų mėginių, auginti ją laboratorijose, patikrinti jos genomo seką ir sukurti metodus, kaip ją ištirti kraujo plazmos mėginiuose, teigia PSO.
A.Sigalo laboratorijoje buvo tiriama 14 kraujo plazmos mėginių, surinktų iš dešimčių žmonių, maždaug prieš mėnesį paskiepytų antrąja „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze, siekiant įvertinti antikūnų koncentraciją, būtiną neutralizuoti, arba užblokuoti, gyvą omikron virusą. Atmainą neutralizuojančių antikūnų lygis buvo daug didesnis tų tyrimo dalyvių, kurie maždaug prieš metus sirgo COVID-19, sakė A. Sigalas.
Hibridinis imunitetas
Tai rodo, kad vadinamasis hibridinis imunitetas, susidaręs dėl natūralios infekcijos, po kurios sekė vakcinacija, gali suteikti tinkamą apsaugą nuo omikron atmainos. Tiems, kurie nė karto nėra sirgę kovidu, tokią apsaugą galėtų užtikrinti trys vakcinos dozės, sakė Sh. Crotty iš „La Jolla“ instituto.
„Dauguma iš mūsų norėtų matyti tiesioginius palyginimus su kitomis atmainomis, vien jau dėl to, kad daugiau su jomis esame susidūrę“, – sakė jis. Mokslininkai taip pat nori geriau suprasti omikron neutralizuojančių antikūnų kiekio sumažėjimo reikšmę ir ištirti antikūnų atsaką į omikron žmonių, paskiepytų trimis „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcinos dozėmis, kraujo serumuose, sakė Sh. Crotty.
Artimiausiomis savaitėmis daugiau aiškumo suteiks ir tyrimai, vertinantys T ląstelių atsaką į omikron, – vienam iš tokių tyrimų vadovauja „La Jolla“ instituto mokslininkas Alessandras Sette‘as.
Gali būti, kad omikron turės ne tokį smarkų poveikį T ląstelėms, baltosioms kraujo ląstelėms, kurias imuninė sistema naudoja virusais užkrėstoms ląstelėms naikinti, sakė Danas Barouchas, Harvardo medicinos mokyklos „William Bosworth Castle“ draugijos medicinos profesorius ir Bostono „Beth Israel Deaconess“ virusologijos ir vakcinų mokslinių tyrimų centro vadovas.
Tikėtina, kad vadinamųjų CD8, arba „žudikių“ T ląstelių, atsakas yra svarbus apsaugai nuo sunkios ligos eigos, sakė jis.
