Ši teismo nutartis greičiausiai bus skundžiama.
Vašingtonas nori J. Assange'ą teisti dėl slaptų karinių dokumentų paskelbimo „WikiLeaks“ prieš dešimtmetį.
Sausio mėnesį žemesnės instancijos teismo teisėja atmetė JAV prašymą išduoti 50-metį.
Ekstradicija buvo užblokuota motyvuojant sprendimą tuo, kad J. Assange'ui kiltų savižudybės pavojus, jeigu jis būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms ir laikomas izoliacijoje.
Tačiau spalį JAV vyriausybės advokatai pareiškė, kad tokį sprendimą priėmusi teisėja nepakankamai atsižvelgė į kitus ekspertų parodymus apie J. Assange'o psichinę būklę.
Advokatai taip pat mėgino įtikinti teismą, kad australas nebus laikomas itin griežto režimo federaliniame kalėjime ir gaus tinkamą gydymą.
Du apeliacinio proceso teisėjai Londono aukštajame teisme priėmė JAV patikinimus, kad J. Assange'as nebūtų laikomas griežčiausiomis sąlygomis iki bet kokio teismo arba jį pripažinus kaltu.
Tokie patikinimai yra „oficialūs įsipareigojimai, pateikti vienos vyriausybės kitai“, teismui sakė teisėjas Timothy Holroyde'as.
Pasak jo, Jungtinėse Valstijose J. Assange'as „gautų tinkamą klinikinę ir psichologinę priežiūrą“, be to, Vašingtonas sutiktų perduoti jį Australijai, jeigu aktyvistas būtų nuteistas.
„Teismas atmetė įvairią kritiką dėl šių patikinimų, pateiktą iš p. Assange'o pusės, ir liko patenkintas, kad šie patikinimai pakankamai atliepia nuogąstavimams, ir tai atvedė prie apygardos teisėjo sprendimo“, – pridūrė T. Holroyde'as.
Teisėjai nurodė grąžinti bylą Vestminsterio magistrato teismui Londono centre, pridūrę, kad medžiaga turi būti išsiųsta vidaus reikalų sekretorei Priti Patel, siekiant priimti galutinį sprendimą, ar J. Assange'as turėtų būti išduotas.
Tačiau J. Assange'o partnerė Stella Moris sakė „apskųsianti šį sprendimą kiek įmanoma ankstesniu laiku“. Anot jos, priimtas nutarimas yra „sunki teismo klaida“.
„Kaip gali būti sąžininga, kaip gali būti teisinga, kaip gali būti įmanoma išduoti Julianą tai pačiai šaliai, kuri rezgė sąmokslą jį nužudyti“, – kalbėjo ji, turėdama galvoje pareiškimus, esą JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbo laikotarpiu rengė planą prieš „WikiLeaks“ įkūrėją.
Žodžio laisvė
Ši byla sukėlė rezonansą dėl savo reikšmės žodžio laisvei. J. Assange'o šalininkai sako, kad „WikiLeaks“ turi tokias pačias teises kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės skelbti slaptą medžiagą visuomenės labui.
Kalbėdama prie teismo rūmų S. Moris sakė, kad Britanija vykdo užsienio valstybės nurodymus ir kad ši byla yra „kerštingas žurnalisto persekiojimas“ už jo paskelbtą medžiagą.
„Kėsinamasi į žiniasklaidos laisvės ir demokratijos pagrindus“, – sakė ji.
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ taip pat išsakė abejonių dėl JAV patikinimų, kad su J. Assange'u bus tinkamai elgiamasi, jei jis bus išduotas Jungtinėms Valstijoms ir ten turės stoti prieš teismą. Anot organizacijos, šie patikinimai „iš esmės nepatikimi“.
Plakatus nešantys J. Assange'o šalininkai susirinko prie teismo rūmų ir reikalavo nedelsiant jį paleisti iš griežtojo režimo kalėjimo Londone.
„WikiLeaks“ pareiškė, kad J. Assange'ui nebuvo leista asmeniškai dalyvauti penktadienio teismo posėdyje.
JAV vyriausybė yra pareiškusi J. Assange'ui 18 kaltinimų dėl 500 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų apie konfliktus Afganistane ir Irake paviešinimo.
Jei bus išduotas Jungtinėms Valstijoms, teisiamas ir nuteistas, jam grės iki 175 metų laisvės atėmimo bausmė. Visgi tikslų bausmės terminą sunku apskaičiuoti ir jis gali būti trumpesnis.
Pats J. Assange'as yra suimtas nuo 2019 metų, nors anksčiau atliko bausmę už paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimą kitoje byloje.
Septynerius metus jis praleido Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų atskiro teisinio proceso Švedijoje dėl įtarimų lytine prievarta, kurie vėliau buvo panaikinti.
Būdamas Pietų Amerikos šalies atstovybėje jis susilaukė dviejų vaikų su savo partnere S. Moris, savo teisininkų komandos nare.
Britanijos kalėjimų administracija praėjusį mėnesį leido porai susituokti Belmaršo kalėjime Londono pietryčiuose.