Hiroshis Nishiura, Kioto universiteto sveikatos apsaugos ir ekologijos mokslų profesorius, kuris specializuojasi infekcinių ligų modeliavimo srityje, išnagrinėjo iki lapkričio 26 dienos gautus pietų afrikiečių iš Gautengo provincijos genomo duomenis.

Omikron atmaina lengviau plinta ir lengviau apeina natūraliai įgytą ir vakcinų sukeltą imunitetą“, – nurodė H. Nishiora savo išvadose, kurios buvo pristatytos per trečiadienį vykusį Sveikatos apsaugos ministerijos patariamosios grupės posėdį.

Visame pasaulyje nerimaujama, kad omikron gali suduoti planetai dar skaudesnį smūgį nei delta atmaina, ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad ši atmaina gali pakurstyti protrūkį su „rimtomis pasekmėmis“.

Bet užsikrėtimo atvejų šuolis Pietų Afrikoje, atsiradus šiai atmainai, dar neužgulė sunkia našta ligoninių, ir tai leidžia tikėtis, kad ji gali sukelti daugiausia švelnias ligos formas. „Pfizer Inc.“ ir „BioNTech SE“ taip pat šią savaitę pareiškė, kad palaikomoji jų sukurtos vakcinos dozė galėtų sustiprinti apsaugą nuo šios atmainos.

H. Nishiuros atliktas tyrimas nėra įvertintas ekspertų ir nėra publikuotas moksliname žurnale. Naujoji analizė buvo atlikta naudojant tą patį metodą, kokį mokslininkas naudojo liepą atliktame tyrime, publikuotame „Eurosurveillance“ medicinos žurnale, dėl prognozuojamo delta atmainos dominavimo prieš Tokijo olimpines žaidynes.

Šimtai mokslininkų iš viso pasaulio stengiasi perprasti naująją atmainą, kuri yra labiausiai išsiskirianti iš penkių nuo pandemijos pradžios PSO nustatytų susirūpinimą keliančių atmainų.

Nuo tada, kai prieš dvi savaites Pietų Afrikoje pirmą kartą buvo aptikta omikron atmaina, užsikrėtimų skaičius šalyje sparčiai auga, iki beveik 20 000 atvejų per parą. Ankstesnėmis savaitėmis COVID-19 atvejų skaičius nebuvo didelis, nors tik 26 proc. gyventojų buvo visiškai paskiepyta, rodo „Bloomberg Vaccine Tracker“ duomenys.

„Vakcinacijos lygis buvo mažesnis nei 30 proc., todėl nemažai žmonių greičiausiai užsikrėtė natūraliai, – teigė H. Nishiura. – Mums reiktų atidžiai stebėti būsimas tendencijas, kad suprastume, ar tas pats nutiks šalyse, kuriose plačiai naudojamos mRNR vakcinos.“