Per pokalbį vaizdo ryšiu su Kremliaus žmogaus teisių tarybos nariais V. Putinas į jų skundus atsakė pareiškimu, kad „Memorial“ į sovietų represijų aukų sąrašus įtraukė žmonių, Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavusių žudant žydus.

„Memorial“ derėjo laikytis humaniškų tikslų, kuriuos ji deklaravo kaip savo veiklos šerdį, ir nereikėjo daryti mano paminėtų dalykų“, – sakė V. Putinas. Jo žodžiai cituojami Rusijos naujienų pranešimuose.

Tuo metu svarbus „Memorial“ narys Nikita Petrovas nepriklausomai televizijai „Dožd“ sakė, kad V. Putino pareiškimas yra neteisingas. Jo teigimu, grupė sudarinėdama savo sąrašus kliovėsi vien tik valdžios sprendimais dėl sovietų laikų represijų aukų reabilitacijos.

N. Petrovas griežtai atmetė V. Putino pareiškimą, kad „Memorial“, protestavusi prieš žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje ir kituose Rusijos Šiaurės Kaukazo regionuose, gynė „teroristus“.

„Memorial“ išgarsėjo politinių represijų Sovietų Sąjungoje tyrimais ir šiuo metu apima per 50 mažesnių grupių Rusijoje ir užsienyje.

Praėjusį mėnesį Rusijos Aukščiausiasis Teismas pradėjo svarstyti prokurorų prašymą panaikinti „Memorial“ teisinį statusą. Pasak prokurorų, grupė ne kartą pažeidė „užsienio agentams“ taikomas taisykles ir bandė nuslėpti, kad nuo 2016 metų yra priskiriama šiai kategorijai. „Memorial“ ir jos šalininkai kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.

„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.

Toks statusas buvo suteiktas daugeliui Kremliui kritiškų žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių, todėl jų darbas tapo itin sunkus.

„Memorial“ nurodė, kad teiks apeliaciją, jei Teismas nuspręs ją uždaryti, ir dirbs toliau.