Viena regiono vyriausybė yra įniršusi ir siekia nedelsiant išsiaiškinti, ką konkrečiai JAV prezidentas Joe Bidenas planuoja, teigė tos šalies diplomatas, atsisakęs būti įvardytas dėl konfidencialaus pobūdžio temos.
Kitas diplomatas buvo konkretesnis. Įtampa rytiniame flange, kurio šalys, kitados visapusiškai kontroliuojamos Sovietų Sąjungos, dabar atsidūrė priešakinėse linijose prieš agresyvią Rusiją, daugiausia kyla dėl to, kokios nuolaidos gali būti padarytos per derybas, kalbant apie politines garantijas ir NATO judėjimo laisvės bei jo galimybių vykdyti veiksmus apribojimus.
„Rusijai jokiomis aplinkybėmis negali būti suteikta teisė spręsti, kas gali ar kas negali būti NATO nare, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. – Labiausiai nerimą keliantis Maskvos noras – padalyti Europą į įtakos sferas. Mes prisimename tokius momentus iš savo istorijos, ir šiuo klausimu tikrai nesame naivūs.“
Joe Bidenas tikisi netrukus paskelbti apie susitikimą, kuriame dalyvaus „bent keturios iš mūsų pagrindinių NATO sąjungininkių“. Tai erzina Baltijos šalis, nes iškart kyla klausimas, kas nedalyvaus, ir greičiausiai tai bus rytinio bloko šalys, ne Vakarų Europos sąjungininkės.
Ukraina siekia prisijungti prie karinio aljanso, kuris buvo suformuotas po Antrojo pasaulinio karo kaip atrama prieš komunizmą, nors NATO nenurodė jokių prisijungimo terminų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bet kokią NATO plėtrą vertina kaip grėsmę ir pareikalavo įpareigojančių garantijų, kad nebus peržengtos jo „raudonosios linijos“. Paties aljanso įvaizdis pastaruoju metu sumenko.
J. Bidenas, be abejonės, elgsis atsargiai ką nors žadėdamas V. Putinui. Pasak jo, susitikime bus kalbama apie tai, „ar mes galime ar negalime pasiekti bent kokį susitarimą, kiek tai susiję su temperatūros rytiniame fronte mažinimu“.
J. Bidenas ketvirtadienį paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskui.
J. Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos visiškai palaiko Ukrainos suverenitetą Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje, pranešė Baltieji rūmai.
„Jis dar kartą patvirtino nepajudinamą Jungtinių Valstijų įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime po pusantros valandos pokalbio su V. Zelenskiu.
J. Bidenas ketvirtadienį taip pat kalbėjosi su devynių NATO sąjungininkių Rytų Europoje lyderiais ir „aptarė destabilizuojantį Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienos ir būtinybę laikytis vieningos, greitos ir ryžtingos NATO pozicijos kolektyvinei sąjungininkų gynybai“.
Rytų Europos šalys jau seniai nepasitiki Rusija, o tokias nuotaikas dar labiau sustiprino tai, kad dauguma sprendimų dėl jų regiono priimami be jų žinios. Jos primygtinai tvirtina, kad nei Rusija, nei bet kuri kita ES nepriklausanti šalis negali daryti įtakos tam, kas bus priimtas į NATO, sakė vienas iš diplomatų. Visos rytinio flango šalys nerimauja dėl minėto pasiūlymo, o ypač sunerimusios yra Baltijos valstybės, Lenkija ir Rumunija, pridūrė pareigūnas.
Derybos gali suteikti V. Putinui progą skaldyti ir valdyti, įvarant pleištą tarp Jungtinių Valstijų ir Europos, ar net tarp Europos narių, sakė pareigūnai, o vienas iš jų V. Putiną apibūdino kaip didelį oportunistą. Anot kito pareigūno, vyriausybės turi palaukti daugiau informacijos apie siūlomas derybas.
„Naudojasi“
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, paklaustas apie J. Bideno telefoninį pokalbį su V. Putinu, žurnalistams per vizitą Romoje atsakė, kad Maskva naudojasi sudėtingu NATO laikotarpiu. „Aš manau, kad po karių išvedimo iš Afganistano, situacija NATO yra įtempta, sudėtinga, ir, deja, mūsų priešininkai, nedraugai, o Rusija yra viena iš jų, naudojasi šia padėtimi“, – sakė jis.
Pasak Marko Mihkelsono, Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko, J. Bideno pasiūlymas buvo nemaloni staigmena. Jis paragino imtis diplomatinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiam susitikimui, ir bent jau išplėsti susitikimą, kad į jį būtų įtrauktos rytinio NATO sparno narės.
Bet kokios derybos turėtų būti susijusios tik su Ukrainos teritorinio vientisumo užtikrinimu ir Rusijos karinių grėsmių pašalinimu, sakė jis.
Inicijuoti derybas, pridėjus ginklą prie smilkinio, dėl NATO ateities ar dėl Rusijos, kaip dalyvės su veto teise dėl Europos saugumo sistemos, įtraukimo yra visiška klaida ir tik skatina naują agresiją, pridūrė jis.
Kalbėjimasis su Rusija yra dalis NATO dviejų krypčių politikos šios šalies atžvilgiu, paremtos atgrasymu ir dialogu, sakė NATO pareigūnas. Bet koks sprendimas dėl būsimos narystės yra tik trisdešimties Aljanso narių sprendimas, teigė pareigūnas pridurdamas, kad šiuo metu vyksta konsultacijos tarp Aljanso narių.
Įtampa Baltijos šalyse
Estijos gynybos ministro teigimu, Rusijos prezidento V. Putino konfliktas su Vakarais dėl Ukrainos paskatino didžiausią įtampos augimą Baltijos šalyse nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo prieš tris dešimtmečius.
„Pastaruosius trisdešimt metų mūsų kaimynystėje nebuvo tokių neramumų ir sudėtingų situacijų, – antradienį interviu sakė Kalle Laanetas. – Baltijos valstybėms netrukus taip pat gali būti daromas spaudimas“, – pridūrė jis, nedetalizuodamas galimų grėsmių.
Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narė turi sieną su Rusija ir ištisus Sovietų Sąjungos gyvavimo dešimtmečius buvo valdoma iš Maskvos kartu su Baltijos kaimynėmis Lietuva ir Latvija.
Po sovietų žlugimo santykius ne kartą ženklino nesutarimai, įskaitant dėl rusakalbių mažumų statuso trijose respublikose, o Baltijos regionas yra NATO dėmesio centre nuo tada, kai 2014 m. V. Putinas įgyvendino Krymo aneksiją ir pradėjo remti Ukrainos separatistus.
Buvęs vidaus reikalų ministras K. Laanetas teigė, kad Rusijos kariuomenės telkimas Ukrainos pasienyje buvo „kaip rūkas“, o rusų ketinimai nėra aiškūs. J. Bidenas antradienį per dvi valandas trukusią vaizdo konferenciją perspėjo V. Putiną nevykdyti jokių išpuolių prieš Ukrainą. Prieš tai amerikiečių žvalgybos duomenys, kuriais šalis pasidalino su Europos sąjungininkais, atskleidė, kad Rusija siekia sutelkti net 175 000 karių galimai invazijai 2022 m. pradžioje.
Tebevykstantis Rusijos sąjungininkės Baltarusijos spaudimas, skatinantis tūkstančius migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, bandyti kirsti Europos Sąjungos sieną, taip pat kelia nerimą regione, pažymėjo K. Laanetas.
1,3 mln. gyventojų turinti Estija kitais metais padidins išlaidas gynybai iki 2,32 proc. bendrojo vidaus produkto (šiais metais planuota skirti 2,29 proc. BVP) ir gali padidinti jas dar labiau, reaguodama į „pakankamai neramią“ saugumo situaciją, sakė jis.
NATO ir ES sąjungininkai turi pademonstruoti pasirengimą greitai reaguoti, nes „Rusija mėgsta mesti mums iššūkius, – sakė K. Laanetas. – Reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas aplinkui Baltijos jūrą.“
