J. Bidenas taip pat sakė, kad tokios tendencijos „daugiausia rodo neteisingą kryptį“ ir kad demokratijai reikia „čempionų“.

„Esame lūžio taške, – pareiškė J. Bidenas. – Ar leisime, kad teisės ir demokratija toliau nekontroliuojamai smuktų?“

Dviejų dienų trukmės renginį, dėl koronaviruso pandemijos vykstantį vaizdo ryšiu, Baltieji rūmai vadina JAV lyderystės apraiška egzistencinėje kovoje tarp demokratijų ir galingų autokratijų ar diktatūrų.

„Nesuklyskite, išgyvename demokratinio apsisprendimo akimirką, – pažymėjo valstybės sekretoriaus pavaduotoja civiliniam saugumui, demokratijai ir žmogaus teisėms Uzra Zeya. – Beveik visų pasaulio regionų šalys patyrė tam tikrą demokratijos nuosmukį.“

Viršūnių susitikime įžangines kalbas pasakė J. Bidenas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Forume dalyvauja apie 100 vyriausybių pareigūnai, taip pat nemažai NVO, privačių įmonių, labdaros organizacijų bei teisėkūros institucijų atstovų.

Tačiau J. Bidenas susitikimą atidarė pačioms Jungtinėms Valstijoms susiduriant su problemomis dėl demokratijos.

Susirūpinimą kelia ir susitikimo foną iš dalies nulemiantis faktas, kad J. Bidenui vis dar tenka susidurti su šokiruojančiu Donaldo Trumpo iššūkiu JAV demokratijos normoms ir bandymu panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus.

Taip pat kilo įtampa dėl svarbiausio klausimo – kas turėjo ir neturėjo gauti kvietimą į forumą.

Kinija ir Rusija, kurias J. Bidenas laiko autokratinės stovyklos šalininkėmis, liko demonstratyviai nepakviestos, nors Maskva ir Pekinas tokiame žingsnyje įžvelgė bandymą kurstyti ideologinę takoskyrą.

„Jokia šalis neturi teisės vertinti didžiulį ir įvairialypį pasaulio politinį kraštovaizdį pagal vieną kriterijų“, – pabrėžė Rusijos ambasadorius Anatolijus Antonovas ir Kinijos ambasadorius Qin Gangas (Čin Gangas) lapkritį paskelbtame bendrame esė.

Taip pat buvo sudėtinga nuspręsti, kurios šalys neturėtų būti kviečiamos į forumą dėl žmogaus teisių pažeidimų ar rinkimų klastojimo.

Pavyzdžiui, buvo pakviesti Pakistanas ir Filipinai, o ES narės Vengrijos nacionalistinė vyriausybė liko nuošalyje. Brazilijos dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaro taip pat gavo kvietimą, o NATO priklausančios Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas – ne.

Demokratijos problema namuose

Bene kebliausias šio viršūnių susitikimo aspektas yra faktas, kad J. Bidenui sunkiai sekasi atkurti tikėjimą demokratija namuose, jau nekalbant apie kitą pasaulio pusę.

D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą J. Bidenui 2020 metų prezidento rinkimuose.

Buvęs respublikonų prezidentas, padedamas jį palaikančių žiniasklaidos priemonių, įskaitant įtakingąją „Fox News“, toliau skleidžia melagingą informaciją apie tariamą sukčiavimą per rinkimus dešimtims milijonų savo šalininkų.

Šaliai dar neatsigavus po sausio 6-ąją D. Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo, pareikalavusio penkių žmonių gyvybių, stiprėja nerimas dėl ateinančiais metais vyksiančių Kongreso rinkimų, taip pat 2024-ųjų prezidento rinkimų, kuriuose respublikonas gali bandyti sugrįžti į valstybės vadovo postą.

Duke'o universiteto Šiaurės Karolinoje politikos mokslų dėstytojas Bruce'as Jentlesonas mano, kad šis viršūnių susitikimas – nekokia idėja.

„Mūsų problemos čia gerokai rimtesnės nei bet kurioje kitoje Vakarų demokratijoje. Mūsų Kapitolijaus pastatas buvo užpultas, mėginta įvykdyti perversmą. Nieko panašaus nematėme Paryžiuje, Bundestage ar Europos Sąjungos būstinėje Briuselyje“, – sakė jis.

„Jei norime konkuruoti, privalome padaryti viską, ir tai iš tiesų priklauso nuo mūsų, esančių čia, o ne kažkokiu būdu suburtų 100 lyderių, sakančių: „Mums patinka demokratija“, – pridūrė B. Jentlesonas.

JAV skirs šimtus milijonų dolerių demokratijoms stiprinti

Jungtinės Valstijos investuos šimtus milijonų dolerių į demokratijų stiprinimą. Šios lėšos, pavyzdžiui, bus skiriamos spaudos laisvei visame pasaulyje paremti ar kovai su korupcija, ketvirtadienį Demokratijos viršūnių susitikime Vašingtone pareiškė prezidentas Joe Bidenas.

Baltųjų rūmų duomenimis, JAV kitais metais šiai „demokratinio atsinaujinimo iniciatyvai“ skirs iki 424 mln. dolerių (375 mln. eurų).

Pinigai atiteks įvairiems jau esamiems ar naujiems demokratiją skatinantiems projektams. JAV, be kita ko, nori skirti lėšų žiniasklaidos nepriklausomumui skatinti ir užtikrinti geresnę teisinę žurnalistų apsaugą. „Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra demokratijos pagrindas. Ji pasirūpina, kad visuomenė gautų informaciją, o vyriausybės būtų patrauktos atsakomybėn“, - kalbėjo J. Bidenas.

Bus siekiama užtikrinti, kad marginalizuojamos grupės demokratijose turėtų teisę pareikšti savo nuomonę. Vašingtonas nori inicijuoti iniciatyvą, kuria siekiama skatinti moterų ir mergaičių politinę lyderystę.

Bus investuojama ir į saugų internetą. „Skaitmeninių technologijų naudojimas turėtų stiprinti demokratiją ir žmogaus teisių laikymąsi, o ne silpninti“, - sakoma pareiškime.

JAV, be to, nori bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, kad pasipriešintų autoritarinei interneto cenzūrai. Darbotvarkėje taip pat numatytas laisvų ir demokratiškų rinkimų gynimas.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)