„Tai brutalus atvirumas migracijai!“ – piktinosi opozicijoje atsidūrusių krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos vadovas Ralfas Brinkhausas. Sprendžiant iš sutarties, „koalicija ne spręs migracijos problemas, o kurs naujas“, – įvertino CDU generalinis sekretorius Paulas Ziemiakas.
Girdint iš krikščionių demokratų tokią kritiką, būtų galima pamanyti, kad tai ne jų partijos lyderė, kanclerė Angela Merkel 2015 metais kilniu humanitariniu gestu plačiai ir ilgam atvėrė vartus migrantams, – ne vien karo pabėgėliams iš Sirijos.
Naujoji koalicija sutartyje užsibrėžia mažinti nelegalią migraciją ir sudaryti sąlygas reguliariai migracijai, – tokią formulę dažnai naudojo ir A. Merkel vyriausybė. Raminančiai veikti turėtų trijų partijų sutartyje įrašyta deklaracija, jog bus siekiama vykdyti „aktyvią ir reguliuojančią“ migracijos politiką, formuoti ją, „žvelgiant į ateitį ir realistiškai“.
Tačiau, žvelgiant realistiškai, būtų reikėję prisipažinti, jog Vokietija pirmiausia patraukli ne aukštos kvalifikacijos, o taip vadinamiems skurdo migrantams. Atitinkamai koalicionieriai būtų turėję „padaryti savo turtingą socialinę sistemą nepatrauklia prieglobsčio prašytojams, nes būtent ji veikia kaip magnetas. Sutartyje apie tai, kaip ir reikėjo laukti, net neužsimenama“, – pastebi šveicarų dienraštis „Neue Züricher Zeitung“.
„Šansus suteikiantis buvimas“ visiems
O štai Vokietijoje jau esantiems imigrantams, įskaitant tuos, kurie į šalį pateko nelegaliai ir be pagrindo gauti prieglobstį, koalicijos „šviesoforas“ uždega žalią šviesą: tokiems migrantams suteikiama galimybė „persirikiuoti“ nuo prieglobsčio sistemos į legalią darbo migraciją.
Jau ir didžioji koalicija keliais etapais plėtė mokymosi bei darbo galimybes imigrantams, negavusiems prieglobsčio statuso. Naujoji vyriausybė skelbia: „Panaikiname draudimą dirbti tiems, kurie jau gyvena Vokietijoje“. Vadinasi, koalicija leidžia įsidarbinti net ir tiems, kurie privalo iš šalies išvykti, bet tos pareigos nevykdo, net ir tiems, kurie neturi tapatybės dokumentų.
„Šansus suteikiantis buvimas“, – taip koalicionieriai vadina šį savo sprendimą. Konkrečiai tai skamba taip: „Žmonės, kurie 2022 m. sausio 1 d. gyveno Vokietijoje penkerius metus, nepadarė nusikalstamos veikos ir yra įsipareigoję laisvos demokratijos pagrindinei tvarkai“, turėtų turėti galimybę gauti „vienerių metų leidimą gyventi lygtinai, kad per tą laiką galėtų įvykdyti likusius leidimo gyventi reikalavimus, ypač pragyvenimo užtikrinimą ir asmens tapatybės įrodymą“.
Taip, pasak „Frankfurter Allgemeiner Zeitung“ (FAZ) leidėjo Bertholdo Kohlerio, koalicija „nereguliarią migraciją paverčia reguliaria, – ir netgi atgaline data“.
Galės į Vokietiją atsivežti daugiau artimųjų
Be to, valdant naujajai federalinei vyriausybei, galimybę atsivežti savo artimuosius į Vokietiją gaus daugiau pabėgėlių. Koalicionierių valia, šeimos susijungimas pabėgėlių ir papildomos apsaugos statusą turinčiai grupei turėtų būti palengvintas ir suvienodintas.
Į papildomos apsaugos statuso kategoriją patenka daugelis Sirijos pilietinio karo pabėgėlių. Pagal dabartinį šeimos susijungimo reglamentą į Vokietiją gali atvykti nelydimų nepilnamečių pabėgėlių sutuoktiniai ir tėvai – bet ne daugiau nei 1000 per mėnesį. Ši viršutinė riba panaikinama, o į šalį bus leista atvykti ne tik jų tėvams, bet ir broliams bei seserims.
„Gerai integruotiems jauniems žmonėms turėtų būti suteikta galimybė likti Vokietijoje po trejų gyvenimo metų ir iki 27 metų amžiaus“, – numatoma sutartyje. Omeny čia turimi taip vadinami toleruojami asmenys, – už gerą integraciją žadama po šešerių ar ketverių metų suteikti teisę likti ne tik jiems, bet ir jų šeimoms.
Pilietybė „už nulinį tarifą“
Nutarusios, jog metas Vokietiją paskelbti imigracijos šalimi, šviesoforo koalicijos partijos ruošiasi gerokai supaprastinti Vokietijos pilietybės įgijimą. Sutartyje rašoma: „Kuriame šiuolaikišką pilietybės įstatymą. Tuo tikslu įgalinsime daugybinę pilietybę ir supaprastinsime Vokietijos pilietybės įgijimo procesą. Natūralizacija turėtų tapti įmanoma po penkerių metų, o esant išskirtiniams integracijos pasiekimams – po trejų metų.“
Primename, jog 2000 m. tuometinė socialdemokratų ir žaliųjų vyriausybė minimalią natūralizacijos trukmę jau buvo sumažinusi nuo penkiolikos iki aštuonerių metų. Po sėkmingo integracijos kurso natūralizacijos laikotarpis galėjo būti sutrumpintas iki septynerių ar net šešerių metų.
„Vokietija netrukus taps imigrantus piliečiais sparčiausiai paverčiančia Vakarų šalimi“, bent jau taip manyti skatina koalicijos sutartis, – konstatuoja „Die Welt“. O žurnale „Focus“ publicistas Hugo Mülleris-Voggas koalicionierių planus netgi vadina „pilietybe už nulinį tarifą“: „Dviguba pilietybė taps veikiau jau taisykle. Vaikai, gimę čia imigrantų tėvams, automatiškai gaus Vokietijos pasą, jei vienas iš tėvų čia gyvena penkeris metus. Siekiant palengvinti natūralizaciją ilgą laiką čia gyvenantiems ir sunkiai integruotiems vadinamosios kviestinių darbuotojų (Gastarbeiter) kartos atstovams, bus nuleidžiama kalbos mokėjimo kartelė“.
Efektas bus gerokai didesnė migracija į Europą ir Vokietiją
Tiesa, koalicijos sutartyje kalbama ir apie „veržlią repatriaciją“, siekiant nuosekliau įgyvendinti nusikaltėlių ir grėsmę keliančių asmenų išsiuntimą iš šalies. Be to, pasisakoma už tolesnį ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ plėtojimą. „Tikslas turi būti veiksminga ir konstitucinė išorės sienų apsauga“, – formuluojama sutartyje.
Tačiau apskritai, kaip pastebėjo CDU/CSU sąjungos vidaus politikos atstovas Thorstenas Frei’us, „migracijos srityje šviesoforas pristato ne vidurio programą, o griežtą kairės kursą“. „Įgyvendinus šiuos susitarimus, gerokai padidėtų imigracija ir staigiai išaugtų prieglobsčio prašymų skaičius. Apie kovos su nelegalia migracija priemones ir nuoseklų prievolės išvykti vykdymą beveik neužsimenama“, – apgailestauja Th. Frei’us.
Kad koalicionierių sutartyje numatyta migracijos politika sukels naują traukos efektą ir „gerokai didesnę migraciją į Europą ir Vokietiją“, įsitikinęs ir Bavarijos krikščionių socialinės sąjungos (CSU) lyderis Aleksandras Dobrindtas.
Mums reikalinga imigracija į darbo rinką, o ne į socialinę sistemą
Krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos vadovas R. Brinkhausas kritikuoja „nelegalios migracijos legalizavimą“ ir piktinasi „brutaliu atvirumu migracijai“.
Kritikos negailėjo ir kandidatai į CDU partijos pirmininkus. Vienas jų, Norbertas Röttgenas, koalicionierių numatomą galimybę „persirikiuoti“ nuo prieglobsčio prašymo į darbo migraciją vadina „lemtinga klaida“. Pasak jo, tai yra „tikrai neteisingas signalas, skatinantis skurdo ir ekonominę migraciją į Vokietiją“.
Kitas kandidatas į krikščionių demokratų partijos vadovus, A. Merkel ir jos gerbėjų itin nemėgstamas Friedrichas Merzas, pasigenda diferencijuoto požiūrio į humanitarinę ir ekonominę migraciją.
„Kasmet mums reikalinga 150.000–200.000 darbo jėgos imigracija. Įsidėmėtina: mums reikalinga kryptinga ir kontroliuota imigracija į darbo rinką, o ne nekontroliuota imigracija į socialinę sistemą“, – sakė politikas. O humanitarinė pabėgėlių politika turėtų būti ribota bei koordinuojama Europos Sąjungoje. „Nereikėtų pernelyg apkrauti visuomenės“, – perspėjo F. Merzas ir pažadėjo kietą konfrontaciją su naująja vyriausybe, jei tik bus išrinktas CDU pirmininku.
Atrodo, kad krikščionių demokratų ir krikščionių socialinės sąjungos blokas, atsidūręs opozicijoje, ėmė labiau įsiklausyti į visuomenės daugumos balsą. O pažangos koalicija save vadinantiems socialdemokratams, žaliesiems ir liberalams tebėra mielesni „seni multikulti sapnai“, – komentare rašo dienraščio FAZ leidėjas B. Kohleris. Perskaičius koalicijos sutartį, jam susidarė įspūdis, jog „vėl atgijo Willkommen kultūra“.
„Tai – ne pažanga, tai – atžanga“, – apibendrina jis.
Guodžia žinojimas, kad koalicinėms vyriausybėms paprastai toli gražu ne visus sutartyje numatytus planus pavyksta įgyvendinti, – juos gali pakoreguoti ne tik stipri opozicija, bet ir kieta realybė.
