JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia, kad tokiomis aplinkybėmis naujoji Vokietijos vyriausybė įsipareigotų sustabdyti projektą, teigė vienas šaltinis, paprašęs neskelbti jo pavardės dėl konfidencialaus diskusijų pobūdžio.
Antradienį J. Bidenas surengė aukšto lygio derybas vaizdo ryšiu, ir viena iš galimų poveikio priemonių Rusijos vadovui, kurias aptarė JAV ir Europos sąjungininkai, buvo dujotiekis. Pokalbis įvyko kaip tik tuo metu, kai V. Putinas vėl telkia pajėgas prie Ukrainos sienos, o JAV ir NATO nerimauja dėl galimos invazijos kitų metų pradžioje. V. Putinas neigia ketinantis pradėti karą.
Tarp kitų galimų aptariamų variantų – sankcijos Rusijos bankams ir šalies žaliavinių prekių eksportui. Siekiama susitarti dėl paketo, kuris būtų išsamus, greitai įgyvendinamas ir pakankamai skausmingas, kad veiktų kaip tikra atgrasymo priemonė.
Per pirmadienį Kapitolijaus kalvoje vykusį pasitarimą valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland sulaukė reakcijos iš senatorių, pasak kurių, JAV, nesuteikdamos Ukrainai daugiau ginkluotės ir nesugebėdamos sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio, riboja savo pasirinkimus santykiuose su V. Putinu, teigė du šaltiniai, paprašę neviešinti jų pavardžių dėl privataus diskusijų pobūdžio.
Dujotiekis „Nord Stream 2“ svarbus tiek V. Putinui, kaip maršrutas, kuriuo galima parduoti daugiau dujų Europai, tiek Vokietijai, kuri yra priklausoma nuo dujų iš Rusijos tiekimo. Užsitęsęs dujotiekio projektas periodiškai sukelia įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, nes dabar jau buvusios kanclerės Angelos Merkel administracija nebuvo linkusi naudoti jį kaip politinį įrankį santykiuose su V. Putinu.
Liepą su Joe Bidenu pasirašytame susitarime A. Merkel vyriausybė įsipareigojo imtis priemonių, jeigu Rusija panaudotų energetiką kaip ginklą ar pradėtų agresyvius veiksmus Ukrainos atžvilgiu. Minėtame susitarime taip pat numatytos garantijos Ukrainai ir jos, kaip tranzito šalies kitiems dujotiekiams, statusui. Mainais, J. Bidenas atsisakė įvesti naujas priemones Vokietijos subjektams, susijusiems su projekto statybomis.
Berlyno veiksmai prieš „Nord Stream 2“ reikštų realią grėsmę projektui. Anot aukšto rango Europos žvalgybos pareigūno, invazijos atveju, būtų laikomasi liepos susitarime numatytų sąlygų.
Geopolitinis susirūpinimas, kuriuo buvo grindžiamas šis susitarimas, dabar yra realus, sakė šaltinis.
Nors J. Bideno administracija negali visiškai sustabdyti projekto, ji gali įvesti daugiau sankcijų su juo siejamiems asmenims ir įmonėms. Nacionalinės Saugumo tarybos atstovas spaudai nukreipė užklausas Vokietijos vyriausybei, užsimindamas apie ankstesnius pareiškimus, susijusius su JAV nepritarimu vamzdynui.
Pasak vieno šaltinio, susipažinusio su JAV pozicija, administracija mano, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju liepos susitarimo formuluotė leidžia Vokietijai sustabdyti dujų srautus vamzdynu, nors galutinį sprendimą turės priimti Vokietija. Atsižvelgiant į tai, kad dujotiekis dar nepradėtas eksploatuoti, Vokietija greičiausiai atras būdų, kaip sulėtinti projekto užbaigimą invazijos atveju, sakė šaltinis.
Per antradienį surengtą spaudos konferenciją, kanclerio pareigas perimantis Olafas Scholzas situaciją Ukrainos pasienyje pavadino „rimta“ ir pareiškė, kad jo vyriausybė labai atidžiai stebės ten besirutuliojančius įvykius.
Jo vyriausybė ir toliau sieks, kad Ukraina išliktų dujų tranzito šalimi, žurnalistams sakė O. Scholzas. Bet jis vengė aiškaus atsakymo į klausimą, ar jo vyriausybė stabdys „Nord Stream 2“ projektą, jeigu V. Putinas įsiverš į Ukrainą. O. Scholzo socialdemokratai, kaip ir A. Merkel, iš esmės remia dujotiekio projektą.
Paklaustas televizijos „Welt“, ar galėtų įsivaizduoti, kad šis dujotiekis galėtų būti pasitelktas kaip spaudimo priemonė, O. Scholzas sakė, kad jo vyriausybė nori, jog „būtų gerbiamas sienų neliečiamumas“. Jis pridūrė, kad „visi supranta, jog kiltų pasekmių, jeigu to nebūtų laikomasi“.
Vicekancleris Robertas Habeckas, atstovaujantis Žaliųjų partijai, aiškiai leido suprasti, kad projekto peržiūros procesui įvykiai Ukrainoje gali turėti įtakos. Anksčiau Vokietijos Žalieji reikalavo, kad projektas būtų nutrauktas.
Stipri reakcija į Rusijos invaziją nebūtinai reikštų „Nord Stream 2“ stabdymą, teigė vienas Vokietijos pareigūnas, susipažinęs su socialdemokratų nuomone. Derybose dėl naujosios vyriausybės formavimo Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) siekė, kad „Nord Stream 2“ nebūtų iškart politizuotas, sakė pareigūnas. Iš tiesų, dujotiekis neminimas 177 puslapių koaliciniame susitarime, pasiektame tarp SPD, žaliųjų ir laisvųjų demokratų.
Naujasis dujotiekis, nutiestas Baltijos jūros dugnu, negali būti pradėtas eksploatuoti be Vokietijos reguliuotojo pritarimo ir Europos valdžios institucijų atliktos peržiūros. Įvertinimo procesas Vokietijoje buvo sustabdytas lapkričio viduryje, po to, kai reguliuotojas nusprendė, kad Rusijos energetikos bendrovė „Gazprom PJSC“ turės restruktūrizuoti savo „Nord Stream 2“ veiklą, kad ši atitiktų Europos Sąjungos įstatymus.
Vamzdyno kritikai, tarp kurių – kelios ES narės-valstybės, jau seniai prieštarauja šiam projektui, tvirtindamos, kad pradėjus jį eksploatuoti, Europa taps pernelyg priklausoma nuo rusiškų dujų. Vokietija ir Rusija teigia, kad tai komercinis projektas.
2020 metais „Gazprom“ pristatė beveik trečdalį visų Europoje suvartojamų dujų ir, tikėtina, kad artimiausiu metu taps net dar svarbesniu šaltiniu, žemyne mažėjant vietinės gamybos apimtims.
Jungtinės Valstijos tikisi, kad gruodį pavyks galutinai susitarti dėl V. Putinui numatytų atsakomųjų priemonių paketo, sakė šaltiniai.
Prieš J. Bideno ir V. Putino pokalbį telefonu, du šaltiniai sakė naujienų agentūrai „Bloomberg“, kad nėra ženklų, jog Rusija deeskaluotų situaciją. Vienas iš šaltinių atkreipė dėmesį į tai, kad Baltarusija iškvietė Ukrainos gynybos atašė dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo, ir tai naujausias iš virtinės susirūpinimą keliančių ženklų.
Ukraina paneigė teiginius, kad vienas iš jos karinių sraigtasparnių įskrido į Baltarusijos teritoriją. Vis dėlto, pasak vieno iš šaltinių, galimybė atkalbėti V. Putiną vis dar yra atvira.
Jungtinės Valstijos pasidalijo žvalgybine informacija su NATO sąjungininkėmis, iš kurios matyti, kad Rusija potencialiai galėtų įvykdyti greitą ir didelio masto invaziją į Ukrainą iš įvairių vietų pirmaisiais 2022 metų mėnesiais.
Kaip rodo žvalgybos duomenys, planuojama įtraukti apie 100 batalionų taktinių grupių, maždaug dvigubai daugiau nei šiuo metu yra sutelkta šalia Ukrainos sienų.
Rusijos energijos eksporto apribojimas gali sukelti grėsmę Europos ekonomikoms ypač tokiu svarbiu žemyno atsigavimo laikotarpiu. Pastaraisiais metais regionas išgyvena vieną iš sunkiausių dujų tiekimo krizių, kuri pakurstė degalų kainų augimą iki rekordinių aukštumų, padidino infliaciją ir susirūpinimą dėl Europos galimybių sulaukti pakankamo dujų kiekio žiemos laikotarpiu. Bet kokie veiksmai, susiję su „Nord Stream 2“, sujudina Europos rinką, ir prekiautojai tikisi, kad Rusijos dujų srautai sumažins įtampą rinkoje.
ES vykdomoji institucija siekia, kad blokas greičiau atsisakytų iškastinio kuro ir, kaip numatyta jos „žaliajame“ susitarime, pereitų prie atsinaujinančių šaltinių, taip siekiant išspręsti ir nepastovių energijos kainų problemą.
