Antradienį per abiejų lyderių susitikimą saugiu vaizdo ryšiu J. Bidenas perspėjo V. Putiną apie „stiprų“ Vakarų ekonominį atsaką, jei Maskva užpultų savo kaimynę.
Šios derybos buvo vertinamos kaip galimybė sumažinti įtampą Rusijos ir Ukrainos pasienyje, kur Maskva dislokavo iki 100 tūkst. karių, sukeldama nerimą, kad gali kilti visuotinis karas.
„Rusija vykdo taikią užsienio politiką, bet turi teisę ginti savo saugumą“, – sakė V. Putinas per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją su Graikijos premjeru Kiriaku Micotakiu.
Prezidentas atsisakė pasakyti, ar planuoja pasiųsti į Ukrainą jos pasienyje sutelktas pajėgas. Vis tik jis nurodė, kad paprastai stebėti, kaip NATO artėja prie Rusijos, prilygtų „nusikalstamam neveikimui“.
„Negalime nesijaudinti dėl galimo Ukrainos priėmimo į NATO perspektyvos, nes paskui neabejotinai būtų dislokuojami atitinkami kariniai kontingentai, bazės ir ginkluotė, kurie keltų mums grėsmę“, – pareiškė rusų lyderis.
Jis pabrėžė, jog NATO plėtra į rytus Rusijai yra „labai opus“ klausimas.
„Tai vienas iš svarbiausių klausimų išsaugant Rusijos saugumą“, – pažymėjo V. Putinas.
„Visuomet apie tai kalbėjome viešai ir perspėdavome savo partnerius, kad mums [NATO plėtra] yra nepriimtina“, – pridūrė prezidentas.
Antradienį V. Putinas pareiškė J. Bidenui, kad Maskva siekia sulaukti iš Vakarų teisinių garantijų, kad Ukraina neįstos į NATO.
Rusijos vadovas taip pat pasveikino derybas su J. Bidenu kaip „konstruktyvias“ ir nurodė, jog abu lyderiai tęs dialogą.
Prancūzijos įspėjimas Rusijai
Trečiadienį Prancūzija pranešė pasiuntusi Rusijai „griežtų signalų“, kad jos lauks „strateginės ir didelės pasekmės“, jei Maskva užpuls Ukrainą.
Toks prancūzų Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas paskelbtas po šią savaitę vykusių Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir JAV lyderių derybų telefonu.
Remiantis pareiškimu, vadinamoji Vakarų sąjungininkių Kvinta per dialogą „išreiškė savo pasiryžimą, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas“.
Tą pačią dieną Rusija pareiškė pasiuntusi lėktuvus perimti ir „palydėti“ tris prancūzų karinius orlaivius, skridusius netoli jos sienų Juodojoje jūroje.
Gynybos ministerija Maskvoje nurodė, kad rusų pilotai palydėjo prancūzų lėktuvus „Mirage 2000“ ir „Rafale“, neleisdami jiems pažeisti Rusijos sienos.
Tai naujausias ženklas, kad auga įtampa Rusijai svarbiame Juodosios jūros regione, kuriam priklauso Maskvos 2014 metais aneksuotas Krymas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino V. Putino ir J. Bideno dialogą, o anksčiau pats sakė esąs pasirengęs derėtis su rusų prezidentu.
„Manau, teigiama yra tai, kad Jungtinių Valstijų prezidentas kalbėjosi su Rusijos prezidentu“, – pareiškė V. Zelenskis.
Ketvirtadienį ukrainiečių lyderis ruošiasi pasitarti su J. Bidenu.
„Manau, kad Ukrainos pergalė slypi tame, kad Jungtinės Valstijos visada palaikė Ukrainą, mūsų suverenumą ir nepriklausomybę“, – per spaudos konferenciją su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, „svarbu“, kad J. Bidenas ėmėsi „asmeninio vaidmens sprendžiant konfliktą“ Rytų Ukrainoje.
Kijevas ir jį remiantys Vakarų šalys kaltina Maskvą siunčiant į Rytų Ukrainą ginkluotę ir karius, padedančius separatistams, nuo 2014 metų įsitvirtinusiems didelėje teritorijoje, tuojau po Krymo aneksijos. Konfliktas pareikalavo jau daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.