Derybos buvo uždaros žiniasklaidai, išskyrus kelias pirmąsias jų sekundes. Lyderiai vaizdo ryšio kanalu iš viso bendravo 2 val. 5 minutes.
Kremlius prieš tai teigė, kad dėl daugybės konfliktinių temų prezidentų pokalbis gali būti labai ilgas. Apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.
„Būkite pasveikintas, pone prezidente“, – sakė V. Putinas trumpame vaizdo įraše, kurį Kremlius paskelbė pokalbio pradžioje. J. Bidenas pareiškė, kad „gera“ jį matyti. Jis tikįs, kad kitas susitikimas vėl galės vykti asmeniškai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pranešė, kad po pokalbio V. Putinas nepateiks galutinių komentarų. Baltieji rūmai skelbia, jog J. Bidenas po derybų žada pasikalbėti su sąjungininkais Europoje.
J. Bidenas paskambins Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiams, baigęs virtualias derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė Baltieji rūmai.
„Lyderiai susitarė toliau glaudžiai bendrauti dėl koordinuotos ir išsamios pozicijos atsakant į Rusijos kariuomenės telkimą prie sienų su Ukraina“, – nurodė Baltieji rūmai.
Per derybas J. Bidenas sėdėjo už uždarytų durų Baltųjų rūmų Operatyvinių pasitarimų kabinete, kuriame taikomos itin griežtos saugumo priemonės. Per panašų pokalbį vaizdo ryšiu su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, surengtą prieš tris savaites, Amerikos prezidentas sėdėjo puošnesniame Roosevelto kambaryje, o jo pradžią galėjo stebėti pakviesti žurnalistai.
D. Peskovas teigė, kad šia ryšio linija lyderiai niekada anksčiau nesinaudojo. Jis pridūrė, kad pokalbis vaizdo konferencijos formatu iš principo niekuo nesiskiria nuo tiesioginio susitikimo.
Sprendžiant iš Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtų nuotraukų, V. Putinas ir J. Bidenas bendravo akis į akį.
Anksčiau D. Peskovas taip pat sakė, kad pokalbio metu V. Putinas taip pat palaikė tiesioginį ryšį su kai kuriais ministrais ir tarnybų vadovais, kaip paprastai daroma per tokio pobūdžio svarbius renginius.
Baltieji rūmai nurodo, kad lyderių pokalbis truko 2 valandas ir 1 minutę.
Bidenas pagrasino ekonominėmis sankcijomis dėl Ukrainos
JAV prezidentas J. Bidenas per virtualias derybas perspėjo Rusijos prezidentą, kad Vašingtonas įvestų griežtas sankcijas karinio eskalavimo Ukrainoje atveju.
„Prezidentas Bidenas išreiškė Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų Europoje gilius nuogąstavimus dėl Rusijos pajėgų eskalavimo aplink Ukrainą, taip pat leido suprasti, kad JAV ir mūsų sąjungininkai atsakytų griežtomis ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis karinio eskalavimo atveju“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime, paskelbtame tuojau po derybų.
J. Bidenas pabrėžė JAV „paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat kvietė deeskaluoti [padėtį] ir grįžti prie diplomatijos“, – nurodė Baltieji rūmai.
Abu prezidentai susitarė, kad abiejų šalių darbo grupės surengs papildomas derybas. J. Bidenas pabrėžė, kad tolesni JAV žingsniai bus atliekami „glaudžiai koordinuojantis su sąjungininkais ir partneriais“.
Prieš derybas kalbėta, kad J. Bidenas ketina perspėti V. Putiną nemėginti įsiveržti į Ukrainą ir pagrasyti skausmingomis sankcijomis bei didesne karine parama Rytų Europai, jeigu Rusijos lyderis sukeltų karinį konfliktą.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį mėnesį paskelbė, kad Rusija sutelkė pajėgų prie Ukrainos, ir įspėjo Maskvą nerengti invazijos. Kijevas skelbė, kad Rusija netoli Ukrainos sienų, aneksuotame Kryme ir dviejuose separatistiniuose Rytų Ukrainos regionuose dislokavo maždaug 115 tūkst. karių. Kremlius tai paneigė ir apkaltino Jungtines Valstijas kurstant įtampą.
Jungtinės Valstijos imsis griežtų ekonominių priemonių prieš Rusiją ir padidins savo karinį buvimą Rytų Europoje, jeigu Maskva įsiveržtų į Ukrainą, pirmadienį perspėjo Baltieji rūmai.
Vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas pabrėžė, kad Baltieji rūmai nežino, ar V. Putinas priėmęs sprendimą įsiveržti į Ukrainą, ir negrasina tiesioginiu amerikiečių karinių pajėgų įsikišimu, jei tai įvyktų.
Tačiau J. Bidenas aiškiai pasakys V. Putinui, kad „bus tikrų, reikšmingų ir ilgalaikių išlaidų, jei [Rusija] nuspręstų eiti karinio eskalavimo keliu“, sakė pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
„Mes daug konsultavomės su savo sąjungininkais ir manome, kad turime numatę kelią, kuris padarytų didelę žalą Rusijos ekonomikai, – pirmadienį kalbėjo Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. – Galite vadinti tai grasinimu. Galite vadinti tai faktu. Galite vadinti tai pasiruošimu. Galite vadinti tai, kaip norite.“
Be to, jeigu V. Putinas „įsiveržtų [į Ukrainą], gausėtų raginimų iš sąjungininkų [NATO] rytiniame sparne ir [būtų pateiktas] teigiamas Jungtinių Valstijų atsakas“, sakė minėtas pareigūnas.
Anot jo, Vašingtonas patenkintų prašymą perkelti „papildomų pajėgų, pajėgumų ir surengti pratybų, kad būtų užtikrintas mūsų sąjungininkų rytiniame sparne saugumas tokio pobūdžio agresijos Ukrainoje akivaizdoje“.
Likus kelioms valandoms – Kremliaus perspėjimas
Likus kelioms valandoms iki V. Putino ir JAV J. Bideno nuotolinio susitikimo, Kremlius dar kartą perspėjo Vakarus neperžengti „raudonųjų linijų“ Ukrainos konflikte.
„Rusija neketina nieko pulti, bet mes turime savo baimių ir savo „raudonąsias linijas“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad, Rusijos požiūriu, NATO karinės infrastruktūros perkėlimas į Ukrainą gali būti kaip tik tokia „raudonoji linija“. Jis taip pat paragino sudaryti rašytinį susitarimą, kad būtų nutraukta NATO plėtra į rytus.
Pranešimai apie Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą pastaruoju metu ėmė kelti didelį NATO aljanso narių susirūpinimą. Maskva tokius planus neigia, savo ruožtu kaltindama Ukrainą, kad prie sienos su prorusiškais separatistiniais Donecko ir Luhansko regionais ši perkėlė daugiau kaip 120 tūkst. karių.
Įtampa „peržengė ribas“
Kremliaus teigimu, prezidentų pokalbis vyks „sunkiu laikotarpiu“, kai „įtampos eskalavimas Europoje yra peržengęs bet kokias ribas“.
„Tam reikia asmeninių diskusijų aukščiausiu lygiu“, – nurodė D. Peskovas.
Savo pirmame dvišaliame susitikime nuo liepos mėnesio abu prezidentai turės įveikti senus abipusius įtarimus.
Abu gali norėti pademonstruoti savo galią, o tai paliktų mažai vietos kompromisams derybų metu.
Penktadienį J. Bidenas sakė pasistengsiantis, jog Rusijai būtų „labai labai sunku“ surengti invaziją.
Vienas aukšto rango pareigūnas nurodė, kad bet kokie Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą sulauks griežtų ekonominių bausmių ir JAV pajėgų telkimo Rytų Europoje.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, jei Rusija ją atakuotų, minėtas amerikiečių pareigūnas sakė, kad Vašingtonas „nesiekia atsidurti tokioje situacijoje, kai mūsų atsakomųjų priemonių tikslas yra tiesioginis Amerikos karinės jėgos panaudojimas“.
Tokios kalbos „būtų skubotas žvanginimas ginklais, ir mes norėtume, kad tas bendravimas su rusais būtų privatus“, sakė jis.
Tačiau J. Bidenas aiškiai pasakys V. Putinui, kad „bus tikrų, reikšmingų ir ilgalaikių išlaidų, jei [Rusija] nuspręstų eiti karinio eskalavimo keliu“, nurodė minėtas pareigūnas.
Vakarų valstybės pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas
Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV lyderiai pirmadienį per bendrą pokalbį telefonu sakė, jog jų šalys pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, informavo Eliziejaus rūmai.
Lyderiai taip pat „išreiškė įsipareigojimą veikti, kad būtų išlaikyta taika ir saugumas Europoje“, po skambučio pranešė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuras.
Šis pokalbis įvyko tvyrant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų šalių, kurios kaltina Maskvą telkiant pajėgas prie Ukrainos sienos, galimai ruošiantis įsiveržimui, ir artėjant JAV prezidento ir Kremliaus šeimininko virtualiam susitikimui.
Kaip pranešė E. Macrono biuras, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, JK ir JAV lyderiai pabrėžė, kad Rusija turi aktyviai įsitraukti į derybas su Ukraina „Normandijos ketverto“ formatu. Be Ukrainos ir Rusijos, jam dar priklauso Prancūzija ir Vokietija.
Diplomatinis koordinavimas Ukrainos klausimu vyko ilgai lauktos JAV ir Rusijos lyderių vaizdo konferencijos šia tema išvakarėse ir po ankstesnio Baltųjų rūmų įspėjimo, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą atveju Vašingtonas yra pasirengęs imtis veiksmų Maskvos atžvilgiu.
Jungtinės Valstijos pasirengusios sustiprinti savo karinį buvimą Rytų Europoje, jei Maskva įsiveržtų į Ukrainą, perspėjo Baltieji rūmai.
Kijeve augant būgštavimams, kad Rusija rengia invaziją į Ukrainą, šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė prie rytinės kontaktinės linijos Donbase.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose nuo 2014 metų, kai Maskva užėmė Krymo pusiasalį. Per šį konfliktą jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų separatistus, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.
Jungtinės Valstijos ir Kijevo sąjungininkės pastarosiomis savaitėmis kaltina Rusiją telkiant pajėgas prie savo vakarinių sienų ir planuojant įsiveržti į Ukrainą.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas penktadienį laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad Rusija gali pradėti puolimą kitų metų pradžioje, įtraukusi iki 175 000 karių.
V. Zelenskis prie kontaktinės linijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė karius, kovojančius su prorusiškais separatistais prie rytinės kontaktinės linijos Donbase.
Šis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
„Ačiū už tai, kad saugote Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – dėkojo karius aplankęs prezidentas, užsidėjęs karinį šalmą ir neperšaunamą liemenę. Jis cituojamas prezidentūros išplatintame pranešime.
Pirmadienį V. Zelenskis kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu telefonu. Po šio pokalbio V. Zelenskis tviteryje parašė, kad yra „dėkingas“ JAV ir jų sąjungininkėms už paramą Ukrainai.
ES įspėja Rusiją dėl tolesnių sankcijų, jei bus grasinama Ukrainai
Rusijai bus įvesta daugiau ir griežtesnių Europos Sąjungos sankcijų, jei ji kels karinę grėsmę Ukrainai, antradienį įspėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Europos Sąjunga tinkamai atsakys į bet kokią tolesnę agresiją, įskaitant tarptautinės teisės pažeidimus ir bet kokius kitus piktavališkus veiksmus prieš mus ar mūsų kaimynus, tarp jų ir Ukrainą“, – sakė ji, vaizdo ryšiu kalbėdama ES ambasadoriams.
„Šis atsakas bus esamų sankcijų režimų smarkus stiprinimas ir plėtimas. Be to, mes pasirengę imtis papildomų varžomųjų priemonių“, – sakė U. von der Leyen.
Ji nenurodė, kokių papildomų priemonių gali būti imtasi, bet kai kurie Rusijos kritikai ragina pašalinti šią šalį iš SWIFT mokėjimo sistemos.
EK pirmininkė akcentavo ES „visišką ir tvirtą paramą Ukrainai“ agresijos, pasireiškiančios „didžiuliu“ pajėgų sutelkimu prie Ukrainos sienos, akivaizdoje.
„Šiuo metu saugumą Europoje toliau destabilizuoja Rusijos sąmoningi pasirinkimai ir agresyvūs veiksmai“, – sakė ji.
ES šalys mano gaunančios vis daugiau užuominų, kad Rusija rengia potencialų Ukrainos užpuolimą. Ukraina nepriklauso nei ES, nei NATO, bet yra Vakarų remiama.
2014 metais Rusija aneksavo Ukrainos dalį – Krymo pusiasalį.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vėliau antradienį vaizdo ryšiu pradėjo svarbų pokalbį apie susiklosčiusią padėtį.
Vašingtonas yra sakęs, kad pasirengęs agresijos prieš Ukrainą atveju imtis veiksmų prieš Maskvą, pavyzdžiui, invazijos atveju stiprinti savo karinį vaidmenį Rytų Europoje.
