„Bayraktar TB2“ dronai, kuriais pirmą kartą pasinaudota spalį norint sunaikinti mobilią artileriją Ukrainos separatistiniame Donbaso regione, tik viena iš daugelio dvišalių santykių, pavertusių Turkiją viena iš svarbiausių Kijevo palaikytojų, naudų.
Ginklų gamintojas „Baykar“ įsikūręs Stambule. Nuo 2019 metų jis Ukrainai pardavė dešimtis kovinių dronų ir ne tik – tai ir kontrolės stotelės ir raketos, patvirtino net keli šaltiniai iš artimais ryšiais su valdžia susijusios Turkijos gynybos bendrovės.
Šiuo metu ruošiamas dar dviejų dešimčių tokių dronų užsakymas, tikina išlikti anonimais panorę šaltiniai. Tiek „Baykar“, tiek Turkijos vyriausybės atstovai atsisako įvardyti, kiek dronų jau parduoda Ukrainai.
Gynybos susitarimų fone – auganti įtampa tarp Rytų ir Vakarų. Jungtinės Valstijos perspėja savo sąjungininkes Europoje, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prie sienos su Ukraina telkia pajėgas ir galimai ruošiasi invazijai.
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas informavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kad, jeigu įvyks ataka, grės „rimtos pasekmės“. Kremlius tokius planus neigia, bet tikina matantis pavojų neva Ukraina puls Rusijos remiamus separatistus šalies rytuose. Oficialusis Kijevas sako, kad Maskvos nuogąstavimai neturi pagrindo.
Dronų pardavimas Ukrainai Maskvai, švelniai tariant, nepatinka ir jau tiesiogiai pakenkė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano santykiams su V. Putinu, nors prieš tai jiems kažkaip pavyko suderinti interesus net ir konfliktuose Sirijoje, Libijoje ir Kaukaze.
V. Putinas telefonu kalbėdamas su Turkijos prezidentu pasmerkė „provokacinį kovinių dronų perdavimą“, pabrėžiama Kremliaus išplatintame pranešime.
Lapkričio 19 dieną telefonu Rusijos diplomatijos vadovas S. Lavrovas perspėjo Turkijos užsienio reikalų ministrą Mevlutą Cavusoglu „kuo įmanoma rimčiau“ įvertinti Maskvos nerimą dėl fakto, kad Turkija militarizuoja Ukrainą.
Ukrainai koviniai dronai ir Turkijos partnerystė yra labai svarbūs. Prezidentas Volodymyras Zelenskis nuo tada, kai 2019 metais buvo išrinktas prezidentu, su R. T. Erdoganu buvo susitikęs jau mažiausiai penkis kartus – daugiausiai iš visų užsienio lyderių. Jie veikia pagal oficialią dvišalių santykių struktūrą, kurioje aktyviai dalyvauja užsienio reikalų ir gynybos ministrai.
Be to, Turkija prisijungė prie naujos Ukrainos inicijuotos Krymo platformos, kuria siekiama galiausiai ištaisyti pusiasalio aneksijos, kurią įvykdė Rusija, faktą. Ukrainos valdžia paskyrusi sklypų infrastruktūrai, kuri leistų turkiškus dronus gamintis vietoje.
Ir tai dar ne visi bendri Maskvą siutinantys Ukrainos ir Turkijos planai. Vienas Turkijos pareigūnas atskleidė, kad planuojama kartu gaminti kosminių raketų, panašių į Ukrainos „Zenit 2”. Toks raketų paleidimo įrenginys būtų naudingas Turkijai vystant balistinių raketų projektą, nors kol kas Ankara tokių planų ir neturi.
Jau nekalbant apie variklių technologijų pirkėjų ir pardavėjų schemą sparčiai augantiems Turkijos ginklų gamintojams, bendradarbiavimas su Kijevu Turkijai neša ir kitokią naudą – Ankaros pranašumą prieš Maskvą, mano kitas Turkijos politikas.
Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas įsitikinęs, kad tie dronai – tikrai ne kažkoks stebuklas, dėl kurių turėtų nerimauti Rusijos kariuomenė, ir greičiausiai jie visgi neprivers V. Putino nutraukti strategiškai naudingą bendradarbiavimą su Ankara.
NATO priklausanti Turkija nepaisė JAV vadovaujamo aljanso prieštaravimų ir vis tiek įsigijo Rusijos S-400 priešlėktuvinės gynybos sistemų. Be to, Ankara kontroliuoja Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, kuriais Rusijos Juodosios jūros flotilė patenka į Viduržemio jūrą. Jie – ir JAV laivyno prieiga prie Juodosios jūros.
Kaip ten bebūtų, dronų klausimas – detalė didesnio Ukrainos klausimo paveikslo, dėl kurio nerimauja Maskva, sako D. Treninas.
Ukraina nuo 2014 metų iš Jungtinių Valstijų gavo „Javelin“ prieštankinių raketų, amunicijos ir priešo ugnies aptikimo radarų sistemų. Jungtinė Karalystė įsipareigojusi iki 2024 metų finansuoti ir padėti Ukrainai pasistatyti aštuonis greitaeigius atakos laivus, apginkluotus priešlaivinėmis raketomis. Kanada jau apmokė dešimtis tūkstančių Ukrainos karių.
„Didžiausia Maskvos problema – kaip reaguoti į bet kokius Ukrainos veiksmus“, – mano D. Treninas.
„Jeigu nesiims jokių veiksmų, nors jais ir grasina V. Putinas, tuomet visi sakys, kad Maskva blefuoja. O jeigu visgi išdrįs, tuomet padariniai bus labai skaudūs“, – mano jis.
Rusijos lyderis reikalauja iš JAV prezidento Joe Bideno „teisiškai įpareigojančių“ saugumo garantijų, kurios užtikrintų, kad Ukrainoje nebus NATO ginklų, o konkrečiai raketų, prireikus Maskvą pasieksiančių vos per kelias minutes.
Net ir patobulėjusios ir sustiprėjusios Ukrainos karinės pajėgos neprilygsta Rusijos karinei galiai.
„Bayraktar TB2“ dronai – masyvūs, lėti, valdomi radijo bangomis, tad yra lengvas grobis šiuolaikinėms priešlėktuvinėms sistemoms ir naikintuvams, sako Maskvoje dirbantis nuotoliniu būdu valdomų orlaivių specialistas Denisas Fedutinovas.
Turkijos santykiai su Ukraina – tik dalis didesnio R. T. Erdogano plano vienu metu vystyti santykius tiek su Rusija, tiek su NATO, mano Stambulo Kadir Has universiteto tarptautinių santykių profesorius Soli Ozelis.
„Strategiškai Turkija nenori, kad Juodojoje jūroje dominuotų Rusija, tačiau lygiai taip pat nenori ir lipti Maskvai ant kulnų. Taigi, ieškoma priimtinos pusiausvyros“, – sako S. Ozelis ir pabrėžia, kad Rusijos ir Osmanų imperijos teritorijose aplink Juodąją jūrą jau ir taip kariavo daugiau nei dešimt karų.
Turkija nekonfrontuos su Rusija karo atveju
NATO narė Turkija nesuinteresuota konfrontuoti su Rusija tuo atveju, jei ši įsiveržtų į Ukrainą, nepaisant besiplečiančių gynybos ryšių, kuriuos sustiprinti padėjo Ankaros ginkluotų bepiločių orlaivių pardavimas Kijevui, teigė vienas aukštesnio rango Turkijos pareigūnas.
Turkija nederina veiksmų dėl Ukrainos su Vašingtonu ir veikia savarankiškai, kad apsaugotų savo pačios interesus, sakė pareigūnas, susipažinęs su šalies užsienio politika.
Turkijos, kuri turi antrą didžiausią kariuomenę NATO aljanse po JAV, nenoras karinėmis priemonėmis konfrontuoti su Rusija yra suderinamas su prezidento Recepo Tayyipo Erdogano užsienio politikos manevrais, sakė pareigūnas. Jis siekia apsaugoti Turkijos interesus nuo konfliktų regionuose, nuo Sirijos iki Libijos ir Kaukazo, kuriuose Maskva stovi priešingoje pusėje, sakė pareigūnas.
Jungtinių Valstijų žvalgyba informavo sąjungininkes apie galimą Rusijos planą įsiveržti į Ukrainą su 175 000 karių pajėgomis ateinančiais metais. Rusija neigia planus pradėti karą, bet kartu pareiškė, kad JAV ir Europos šalys turėtų sumažinti savo paramą Ukrainai, taip nubrėždama de facto „raudonąsias linijas“, kurios apima ir siekį neleisti buvusiai Sovietų respublikai prisijungti prie NATO aljanso.
Gynybos pramonės ryšių su Ukraina plėtojimas suteikia Turkijai naudingų svertų mėginant pasipriešinti Rusijos veiksmams regione, sakė Turkijos pareigūnas.
Kiek anksčiau R. T. Erdoganas teigė, kad Turkija yra pasirengusi tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, siekiant išvengti įtampos eskalacijos.
