Šis sprendimas, kuriuo neužkertamas kelias sportininkams dalyvauti žaidynėse, buvo priimtas po to, kai Vašingtone kelis mėnesius vyko ginčai dėl to, kokios pozicijos laikytis dėl vasarį prasidėsiančių žaidynių.
Sprendimas buvo priimtas dėl to, ką JAV pavadino Kinijos vykdomu uigūrų mažumos „genocidu“, ir kitų žmogaus teisių pažeidimų.
Po šio pranešimo Prancūzija pareiškė, kad nagrinėja šį klausimą.
„Mes atkreipėme dėmesį į Amerikos sprendimą, – AFP sakė prezidento Emmanuelio Macrono biuro pareigūnas. – Koordinuosime veiksmus Europos lygmeniu“.
Sausio 1 dieną Prancūzija rotacijos būdu perima šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Vadovų Tarybai, o ketvirtadienį spaudos konferencijoje E. Macronas ketina išdėstyti savo prioritetus šiam pusmečiui.
„Kai mums susirūpinimą kelia žmogaus teisės, mes tai pasakome Kinijai“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad Prancūzija praėjusių metų kovo mėnesį įvedė sankcijas Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų daugiausia musulmoniškame Sindziango regione.
Dėl su COVID-19 susijusių įvažiavimo apribojimų į vasario 4-20 dienomis vyksiančias Žiemos olimpines žaidynes planuoja atvykti nedaug pasaulio lyderių.
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau priėmė Kinijos vadovo Xi Jinpingo kvietimą.
Antradienį Kremlius kritikavo JAV dėl paskelbto diplomatinio boikoto, sakydamas, kad žaidynės turėtų būti „laisvos nuo politikos“.
