J. Bidenas aiškiai leis suprasti, kad jeigu Vladimiras Putinas nuspręstų pulti Ukrainą, Rusija patirtų didžiulių nuostolių, bet Rusijos lyderiui būtų naudinga, jeigu jis prisiimtų įsipareigojimą laikytis diplomatijos kurso, sakė pirmadienį kalbėjęs su žurnalistais pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

J. Bidenas aiškiai pasakys V. Putinui, kad „bus tikrų, reikšmingų ir ilgalaikių išlaidų, jei (Rusija) nuspręstų eiti karinio eskalavimo keliu“, sakė pareigūnas.

„Mes daug konsultavomės su savo sąjungininkais ir manome, kad turime numatę kelią, kuris padarytų didelę žalą Rusijos ekonomikai, – pirmadienį kalbėjo Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. – Galite vadinti tai grasinimu. Galite vadinti tai faktu. Galite vadinti tai pasiruošimu. Galite vadinti tai, kaip norite.“


Be to, jeigu V. Putinas „įsiveržtų [į Ukrainą], gausėtų raginimų iš sąjungininkų [NATO] rytiniame sparne ir [būtų pateiktas] teigiamas Jungtinių Valstijų atsakas“, sakė minėtas pareigūnas.

Anot jo, Vašingtonas patenkintų prašymą perkelti „papildomų pajėgų, pajėgumų ir surengti pratybų, kad būtų užtikrintas mūsų sąjungininkų rytiniame sparne saugumas tokio pobūdžio agresijos Ukrainoje akivaizdoje“.

Volodymyras Zelenskis

V. Putino karių ir karinės įrangos dislokavimas prie Ukrainos sienų atgaivino susirūpinimą dėl karo. Pavasarį V. Putinas ėmėsi panašių veiksmų. Balandį įvykus abiejų lyderių pokalbiui telefonu, įtampa atslūgo, bet pažanga buvo trumpalaikė, JAV pareigūnai tvirtina, kad prie Ukrainos toliau telkiamos naujos pajėgos.

Antradienį nuskambėsiantis raginimas – tai dalis J. Bideno administracijos pastangų priversti V. Putiną atsisakyti, JAV teigimu, visiškai įmanomų planų kitų metų pradžioje įsiveržti į rytinę Ukrainą su 175 000 karių pajėgomis.

Iki šiol V. Putino, regis, nė kiek negąsdino JAV grasinimai sankcijomis ar tolesne tarptautine izoliacija.

Anot JAV pareigūno, J. Bideno administracija nenori atsidurti tokioje padėtyje, kad tektų panaudoti amerikiečių pajėgas. Pareigūnas nepatikslino, kokios sankcijos ar nuobaudos grėstų Rusijai puolimo atveju, bet patikino, kad pasirinktos priemonės galėtų padaryti nemažos ir rimtos ekonominės žalos Maskvai.

Pareigūnas taip pat pridūrė, kad Jungtinės Valstijos nežinančios, ar V. Putinas priėmė galutinį sprendimą dėl vienokio ar kitokio Ukrainos puolimo.

Pirmadienį CNN pranešė, kad Jungtinės Valstijos svarstančios galimybę įvesti sankcijas artimiausiai V. Putino aplinkai ir Rusijos energijos gamintojams.

„Branduolinis variantas“, anot CNN, būtų galimybė atjungti Rusiją nuo bankų naudojamos tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.

Antradienį suplanuoto virtualaus susitikimo su V. Putinu išvakarėse J. Bidenas taip pat pasikalbėjo su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais. Po šio pokalbio lyderiai sakė, jog jų šalys pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas.

Vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas nurodė, kad JAV prezidentas ketina informuoti savo kolegą ukrainietį Volodymyrą Zelenskį apie savo diskusijų su V. Putinu detales.

Rusijos pareigūnai ne kartą atmetė prielaidas, kad jie siekia pakurstyti konfliktą. Bet V. Putinas aiškiai leido suprasti, kad Vakarų karinė parama Ukrainai – ypač didesnės integracijos su NATO aljansu galimybė, – jo manymu, yra „raudonoji linija“, kurios šalys neturėtų peržengti.

Be to, Rusijos pareigūnai kaltina Kijevo valdžią planuojant pulti separatistus, kuriuos rytiniame Ukrainos Donbaso regione remia Rusija.

J. Bidenas yra numatęs ir kitų tikslų per šį telefoninį pokalbį: jis tikėsis Rusijos pagalbos, JAV ginčijantis su Iranu dėl pastangų atgaivinti 2015 metų branduolinį susitarimą, kurį ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nutraukęs 2018 metais. Anot JAV pareigūno, manoma, kad jis taip pat išreikš JAV susirūpinimą dėl kibernetinių atakų ir būtinybės užtikrinti stabilumą kosmose bei branduoliniais ginklais susijusiais klausimais.

JAV žvalgybos duomenys apie Rusijos pajėgas prie Ukrainos

Rusijos pareigūnų teigimu, šis pokalbis telefonu suteikia galimybę abiem pusėms sušvelninti retoriką po įtemptų dviejų savaičių. Suintensyvėjusi pagieža buvo justi Stokholme praėjusią savaitę, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir jo Rusijos kolega, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, apsikeitė aštriomis replikomis per privačią vakarienę su dešimtimis kitų pareigūnų, abiem pusėms interpretuojant, kas kaltas dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje.

Ši vaizdo konferencija bus pirmoji nuo liepos mėnesio, kai abu lyderiai kalbėjosi telefonu; tąkart J. Bidenas ragino V. Putiną imtis ryžtingesnių priemonių prieš Rusijoje veikiančius programišius, vykdančius išpirkos reikalaujančių programų atakas prieš JAV įmones.

2014 metais Rusija jėga atplėšė Krymą iš Ukrainos, ir dėl to tarp Maskvos ir Vakarų susidarė aklavietė, kuri tęsiasi iki šiol. Nors V. Putinas neigia planuojantis dar kartą įsiveržti Ukrainą, Rusijos pareigūnai kaltina Kijevą neva planuojant pulti separatistus, kuriuos Rusija remia Donbaso regione.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Rusijos ir Vakarų sustiprėjo ir dėl energetikos krizės Europoje, dėl kurios pašoko elektros kainos ir kilo klausimų, ar V. Putinas nesinaudoja savo dujų vamzdynų kontrole kaip įtakos žemynui svertu. Rusijos lyderis, savo ruožtu, daro spaudimą priežiūros institucijoms Vokietijoje ir apskritai Europos Sąjungoje, tikėdamasis paspartinti užbaigto „Nord Stream 2“ dujotiekio, kuriam priešinasi Ukraina ir Jungtinės Valstijos, patvirtinimą.

„Turime dar daug šaudmenų“

Apskritai J. Bideno svarstomos priemonės yra dalis Amerikos pastangų susigrąžinti truputį svertų, kuriuos V. Putinas sutelkė Ukrainos atžvilgiu ir, kalbant plačiau, JAV bei jų sąjungininkių Europoje atžvilgiu.

Rusijos lyderis aiškiai parodė, kad yra pasirengęs įsiveržti į Ukrainą (taip ir padarė 2014-aisiais), kad apsaugotų tai, ką laiko esminiais nacionalinio saugumo interesais. Taip pat jis pademonstravo pasiryžimą kišti nagus prie energijos rinkos, pagrasinęs nutraukti dujų tiekimą Europai.

„Putinas turi tiek daug svertų, nes yra akivaizdžiai pasiruošęs pasekmėms, – pareiškė Vašingtone esančio Wilsono centro Kennano instituto direktorius Matthew Rojansky, kalbėdamas apie praktiškai jokių rezultatų nedavusias ankstesnes JAV sankcijas Rusijai. – Bet mes turime dar daug šaudmenų, galime daug ką padaryti. Tiesiog anksčiau niekas netikėjo, kad ryšimės tokiems veiksmams.“

Sergejus Šoigu, Vladimiras Putinas
Foto: AP / Scanpix

Antradienį J. Bidenas skambins V. Putinui. Tai bus ketvirtasis lyderių pokalbis nuo sausio mėnesio, kai naujai išrinktas JAV prezidentas oficialiai pradėjo eiti savo pareigas. Šis skambutis bus ir būdas vėl išaugusiai įtampai sumažinti. Prieš tai nerimas dėl Rusijos karinių veiksmų kilo pavasarį, kai ji sutelkė dideles pajėgas prie sienos su Ukraina.

„Pokalbio tikslas – iš anksto pranešti apie daug planuojamų veiksmų. Jų atlikti gal ir neprireiks, užtat grėsmė atrodys įtikinama“, – sakė M. Rojansky.

Atsižvelgiant į didžiulę įtampą Ukrainos ir Rusijos pasienyje, bet kokios aukšto lygio derybos išeis į naudą, mano Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnioji darbuotoja Rachel Ellehuus.

„Bidenas turės pasiūlyti Putinui kokią nors nuolaidą, kad deeskaluotų situaciją“, – sakė R. Ellehuus.

„Tai yra puikus penas diskusijoms, be to, išvengiama blogiausio scenarijaus, t. y. karinės konfrontacijos“, – apie numatomą pokalbį kalbėjo ji.

Kruopštūs svarstymai pabrėžia, kaip smarkiai yra susijęs Rusijos, kaip energijos tiekėjos Europai, vaidmuo su jos pozicija Ukrainos atžvilgiu – juk per Ukrainą tranzitu gabenamos rusiškos dujos. Energija taip pat yra galimas svertas: tolesnė Rusijos agresija gali pakeisti užbaigto, bet dar neeksploatuojamo dujotiekio „Nord Stream 2“ likimą. Šio projekto J. Bideno administracija nebando sustabdyti, nors jam ir priešinasi.

„Manau, kad „Nord Stream 2“ klausimas tikrai bus svarstomas, – nurodė Stanfordo universiteto Tarptautinio saugumo ir bendradarbiavimo centro mokslo darbuotojas Stevenas Piferis ir pridūrė, kad J. Bidenas dar gali įvesti platesnio masto sankcijų. – Yra būdų gerokai padidinti skausmą.“

Po skambučio turėtų paaiškėti vienas svarbus dalykas – ko gi iš tikrųjų nori V. Putinas. Nors JAV pareigūnai teigia, kad, remiantis žvalgybos duomenimis, V. Putinas planuoja stambią sausumos invaziją į Ukrainą, jie sako, jog prezidento administracija nėra visiškai įsitikinusi, ką rezga Rusijos lyderis, ir nemano, kad jis jau dėl ko nors galutinai apsisprendė.

Nežinomybė yra sena V. Putino taktika.

J. Bideno laukia rimtas iššūkis, susijęs su karine galia. Jam reikės įtikinti V. Putiną, kad intensyvesnis ekonominis spaudimas sukels padarinių, kokių nebuvo įvedus ankstesnes sankcijas, tačiau taip pat jis faktiškai turės pripažinti, kad JAV karinės pajėgos nebus siunčiamos padėti Ukrainai.

„Tai rusiška ruletė Putino stiliumi: kuris iš jų mirktelės pirmas?“ – retoriškai klausė Londone veikiančios agentūros „Control Risks“ direktorė Oksana Antonenko.

Anot su situacija gerai susipažinusių asmenų, jeigu V. Putinas įsiverš į Ukrainą, JAV ir Europos sąjungininkai svarsto įvesti sankcijas, nukreiptas prieš stambiausius Rusijos bankus ir šalies gebėjimą rublius išsikeisti į dolerius bei kitas užsienio valiutas.

Sankcijos, įskaitant sankcijas keletui didžiausių Rusijos bankų ir Rusijos tiesioginių investicijų fondui, yra tarp priemonių, kurias prezidentas J. Bidenas gali įvardyti pokalbio su V. Putinu metu.

JAV taip pat galėtų apriboti investuotojų galimybę pirkti Rusijos skolą antrinėje rinkoje, nurodė šaltiniai.

Apie galimas sankcijas pranešė du anonimais panorę likti asmenys. Drastiškiausias sprendimas būtų uždrausti Rusijai naudotis tarptautine mokėjimų sistema SWIFT, tačiau tai sukeltų chaosą eiliniams piliečiams, todėl pareigūnai yra labiau linkę manyti, kad bus suduotas smūgis Rusijos gebėjimui išsikeisti rublius į dolerius, eurus ar svarus sterlingų.

Koordinuotas atsakas

Baltieji rūmai po J. Bideno pokalbio su Europos lyderiais paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad kad šalys „ragina Rusiją mažinti įtampą ir sutinka, kad diplomatija yra vienintelis būdas išspręsti konfliktą Donbase“.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasikalbėjo telefonu ir suderino pozicijas prieš Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovų pokalbį vaizdo ryšiu.

Kijevo vertinimu, prie Ukrainos sienos, Maskvos kontroliuojamame Kryme ir separatistų užimtose teritorijose Rytų Ukrainoje Rusija yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių.

Maskva neigia turinti ketinimų įsiveržti ir kaltina Vakarus provokacijomis, ypač karinėmis pratybomis Juodojoje jūroje, kurią laiko savo įtakos sfera.

Be to, V. Putinas nori pažado iš Vakarų, kad Ukraina netaps NATO nare.

Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, jei Rusija ją atakuotų, minėtas amerikiečių pareigūnas sakė, kad Vašingtonas „nesiekia atsidurti tokioje situacijoje, kai mūsų atsakomųjų priemonių tikslas yra tiesioginis Amerikos karinės jėgos panaudojimas“.

Pareigūnas pridūrė, kad tokios kalbos „būtų skubotas žvanginimas ginklais, ir mes norėtume, kad tas bendravimas su rusais būtų privatus“.

Tuo metu Pentagonas sako, kad Rusijos kariuomenės telkimą šalia Ukrainos laiko rimta grėsme.

Foto: Itar-Tass / Scanpix

Gynybos sekretorius Lloydas Austinas „šį rytą pirmininkavo susitikimui su pagrindinių departamentų vadovais, įskaitant Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką ir generolą (Todą) Woltersą iš EUCOM (JAV pajėgų Europoje štabo), kad aptartų padėtį Ukrainoje ir, žinoma, Vakarų Rusijoje“, pirmadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

„Jis labai aktyviai ir atidžiai informuojamas aukšto rango karinių ir politikos lyderių departamente apie tai, ką mes ir toliau stebime“, – sakė J. Kirby.

Kremlius anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Maskva nesitiki „proveržių“ iš V. Putino ir J. Bideno pokalbio.

„Nors mūsų dvišaliai santykiai tebėra labai liūdnos būklės, atgijimo visgi esama, kai kuriose srityse prasideda dialogas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as savo ruožtu sakė, kad Vašingtonas vis dar mano, jog įmanoma įgyvendinti Minsko susitarimus, pasirašytus siekiant nutraukti nuo 2014 metų besitęsiančias ir per 13 tūkst. gyvybių jau pareikalavusias kovas Rytų Ukrainoje.

„Manome, kad yra galimybė išspręsti šią problemą diplomatiniu keliu“, – sakė N. Price'as.

Tačiau jei Rusija nepademonstruos esanti tuo suinteresuota, kalbėjo jis, JAV yra pasirengusios taikyti „didelio poveikio ekonomines priemones, kurių anksčiau nenaudojo“.