Leidinio pašnekovai teigė, kad Kremlius gali panaudoti nelegalius migrantus, kad užgrobtų Suvalkų koridorių – 90 km teritorijos ruožą tarp Lenkijos ir Lietuvos. Jis jungia Baltijos šalis su likusia Europa bei NATO sąjungininkais.
Aljansas neatmeta, kad Rusija gali nukreipti migrantus į šį koridorių ir sukelti ten neramumus. Tuomet, prisidengus humanitarine misija, ten būtų atsiųsti Rusijos kariškiai ir dislokuoti kariniai patruliai.
„Toks žingsnis leistų Rusijai sujungti savo jėgas Kaliningrade ir Baltarusijoje“, – rašoma straipsnyje.
Ukraina paskaičiavo, kad Rusija tokią operaciją galėtų atlikti vos per dvi valandas.
Vienas diplomatas iš Rytų Europos „The Times“ sakė: „Migrantai gali tapti labai rafinuotais ginklais, jeigu jie būtų paversti ginklu“.
„Migracijos krizė ir pajėgų sutelkimas Baltarusijoje yra strategija, kuria siekiama atitraukti NATO dėmesį Ukrainos puolimo metu. Rusija visa tai dabar ir daro – tai susiję su Ukraina“, – pabrėžė leidinio šaltinis.
Pavojaus signalą, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi invazijai, sukėlė du prie Ukrainos sienos sutelktų pajėgų aspektai.
Tai kovai pasiruošusios Rusijos bataliono taktinės grupės (BTG) – Maskvos „šoko kariai“ ir neseniai pasirodęs aprūpinimas, reikalingas vidutinės trukmės karinei intervencijai, įskaitant karo lauko ligonines. Kijevas skaičiuoja, kad sutelktų karių skaičius siekia 94 tūkst., Pentagonas sako, kad jų gali būti 70 tūkst., tačiau Kremlius jų skaičių lengvai gali padidinti iki 175 tūkst.
Šis vertinimas iš dalies paremtas Rusijos konvencinio karo doktrina, kuri smarkiai remiasi BTG, sukurtomis taip, kad kovai pasiruoštų per 60 minučių.
Prieš penkerius metus Rusija turėjo 66 BTG. Šiandien jų yra 168 ir 50 iš jų yra dislokuota prie sienos su Ukraina.
Panašu, kad V. Putinas be tikrosios invazijos gali turėti dar tris tikslus: išbandyti Rusijos sugebėjimus bei pajėgumus iš anksto neįspėjus peržengti sieną ir užimti dideles Ukrainos teritorijas; atgrasyti NATO nuo minčių leisti Ukrainai kada nors tapti jos nare ir patikrinti JAV prezidento Joe Bideno nervus.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas pateiktų „teigiamą atsaką“, jeigu sąjungininkai paprašytų amerikiečių sustiprinti savo pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju.
Jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „įsiveržtų [į Ukrainą], gausėtų raginimų iš sąjungininkų [NATO] rytiniame sparne ir [būtų pateiktas] teigiamas Jungtinių Valstijų atsakas“, sakė pareigūnas.
Anot jo, Vašingtonas patenkintų prašymą perkelti „papildomų pajėgų, pajėgumų ir surengti pratybų, kad būtų užtikrintas mūsų sąjungininkų rytiniame sparne saugumą tokio pobūdžio agresijos Ukrainoje akivaizdoje“.
Maskvai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, prorusiški separatistai įsitvirtino Ukrainos rytinėse teritorijose. Per konfliktą Donbase žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasikalbėjo telefonu ir suderino pozicijas prieš Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovų Joe Bideno ir V. Putino pokalbį vaizdo ryšiu.
„Prieš prezidentų Bideno ir Putino pokalbį suderinome pozicijas su Anthony Blinkenu. Sutarėme toliau veikti bendrai ir koordinuotai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
Be to, V. Zelenskis išreiškė padėką Vašingtonui už „palaikymą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
„Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“, – rašė jis.
Anksčiau Rusijos lyderio spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Putino ir J. Bideno virtualus susitikimas numatomas antradienį po 18 val. Maskvos (17 val. Lietuvos) laiku ir turėtų ilgai užtrukti.
