Vašingtonas ir Kijevas sako, kad Maskva sutelkė daug pajėgų prie sienų su Ukraina, ir kaltina Maskvą planuojant įsiveržti.

J. Bidenas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja artimiausiu laiku pasikalbėti vaizdo ryšiu ir aptarti regione didėjančią įtampą, penktadienį patvirtino abi šalys.

Žurnalistams Vašingtone J. Bidenas sakė rengiąs „visapusiškiausią ir reikšmingiausią iniciatyvų rinkinį, kad ponui Putinui būtų labai, labai sunku imtis to, ką, kaip žmonės nerimauja, jis gali ketinti padaryti“.

2014 metais Maskva okupavo ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, taip pat rėmė Ukrainos rytuose įsitvirtinusius prorusiškus separatistus, kovojančius su provakarietiška Kijevo vyriausybe. Šis konfliktas jau nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.

„Labiausiai tikėtinas laikas, kai busi pasiruošta eskaluoti padėtį – sausio pabaiga“, – penktadienį Kijeve įstatymų leidėjams sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Foto: AP / Scanpix

Penktadienį dienraščio „The Washington Post“ paskelbtame straipsnyje cituojami JAV pareigūnai ir vienas žvalgybos dokumentas, kuriame nurodoma, kad Rusija galimai planuoja kitais metais surengti daugiaplanį puolimą, į kurį būtų įtraukta iki 175 tūkst. karių.

O. Reznikovas atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariuomenė pradėjo „žiemos mokymų laikotarpį“ ir jau pradėjo manevrus netoli Ukrainos teritorijos.

Jo vertinimu, netoli sienos su Ukraina Rusija laiko apie 100 tūkst. karių. Tuo metu Maskva neigia, kad pajėgos šiame regione yra padidintos.

Kremlius penktadienį paskelbė, kad planuojamas Rusijos ir JAV prezidentų V. Putino ir J. Bideno pokalbis vaizdo ryšiu, smarkiai išaugus įtampai dėl konflikto Ukrainoje, įvyks kitą savaitę.

V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad dėl susitikimo datos jau sutarta, bet ji nebus paskelbta, kol nebus suderintos galutinės jo detalės.

„Esame arti susitarimo dėl laiko, kuris tiks visiems“, – sakė jis ir patikslino, kad pokalbis įvyks po pirmadienį planuojamo V. Putino vizito Indijoje.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams kiek anksčiau sakė, kad V. Putinas ir J. Bidenas pasikalbės vaizdo ryšiu.

J. Ušakovas nurodė, kad abu prezidentai aptars „nepatenkinamus“ dvišalius santykius, taip pat situaciją „Afganistane, Irane, Libijoje, Ukrainos krizę ir dialogą dėl strateginio stabilumo“.

Jis pridūrė, kad Kremlius tikisi, jog bus aptarti ir Rusijos reikalavimai dėl teisinių garantijų, kad NATO nesiplės į rytus.

Pranešimas apie planuojamą pokalbį pasirodė Rusijos užsienio reikalų ministerijai ketvirtadienį išreiškus viltį, kad artimiausiomis dienomis bus užmegztas „kontaktas“ tarp V. Putino ir J. Bideno.

Įtampa smarkiai išaugo pastarosiomis savaitėmis, JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui praėjusį mėnesį paskelbus, kad Rusija sutelkė pajėgų prie Ukrainos, ir įspėjus Maskvą nerengti invazijos.

Nors po V. Putino ir J. Bideno pirmo susitikimo, įvykusio Ženevoje birželio mėnesį, JAV ir Rusijos kontaktų padaugėjo, įtampa išlieka didelė.

Rusija ir JAV ginčijasi ne tik dėl Ukrainos konflikto, bet ir dėl kibernetinių atakų bei ambasadų darbuotojų skaičiaus, išsiuntus viena kitos diplomatų.

Joe Bidenas, Vladimiras Putinas
Foto: Itar-Tass / Scanpix

„Mūsų šalis“

Rytų Ukrainoje dislokuotų vyriausybės pajėgų kariai sakė esantys pasiruošę atremti bet kokį Rusijos puolimą.

„Mūsų užuotis paprasta: neleisti priešui įžengti į mūsų teritoriją“, – naujienų agentūrai AFP sakė 29 metų karys, vardu Andrijus, rūkydamas apkase netoli Svitlodarsko miesto palei fronto liniją.

„Visi mūsų vyrai pasiruošę juos atremti. Tai – mūsų šalis, ginsime ją iki pat galo“, – pridūrė kitas karys, 24 metų Jevhenas.

Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad V. Putino ir J. Bideno virtualių derybų data jau sutarta, bet ji nebus paskelbta, kol bus suderintos paskutinės pokalbio detalės.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad šis pokalbis turėtų įvykti „artimiausioje ateityje“.

Paklaustas, ar kalbėjosi su V. Putinu penktadienį ryte, J. Bidenas, eidamas iš spaudos konferencijos Vašingtone, šūktelėjo „Ne“.

Jis nepateikė jokių kitų detalių apie savo planuojamas „iniciatyvas“ dėl Ukrainos.

„Raudonos linijos“

V. Putinas anksčiau perspėjo Vakarus ir Kijevą neperžengti Kremliaus nubrėžtų „raudonų linijų“ dėl karinių pratybų netoli Rusijos sienų ir Ukrainos pajėgų ginkluotės stiprinimo.

Žurnalistų paklaustas, ar priims V. Putino išdėstytas sąlygas, J. Bidenas atsakė: „Nepriimsiu niekieno raudonos linijos.“

Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki savo ruožtu sakė, kad Maskva, o ne Kijevas turi imtis žingsnių mažinti įtampai prie abiejų šalių sienos..

„Manome, kad tai yra užduotis jiems [Rusijai]", – ji sakė per spaudos konferenciją, kai buvo paklausta, kuri pusė turi stengtis deeskaluoti padėtį. J. Psaki pridūrė, kad JAV – ne vienintelė tokio požiūrio besilaikanti šalis.

Atstovė pabrėžė, kad Maskvai „būtina atsisakyti karingos retorikos, persvarstyti sprendimus dėl pajėgų telkimo“.

Anot jos, Jungtinės Valstijos privalo „būti pasiruošusios veikti agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą atveju“. J. Psaki pridūrė, kad Jungtinės Valstijos „turi virtinę pasirinkimų, tokių kaip ekonominės sankcijos“.

„Norime būti įsitikinę, kad esame pasiruošę“, – kalbėjo ji.

Nepaisant Vašingtono ir Maskvos kontaktų, įvykusių nuo J. Bideno ir V. Putino pirmojo susitikimo Ženevoje šių metų birželį, įtampa tarp abiejų šalių išliko didelė.

Rusija ir JAV ginčijasi ne tik dėl Ukrainos konflikto, bet ir dėl kibernetinių atakų bei ambasadų darbuotojų skaičiaus, abiem šalims išsiuntus viena kitos diplomatų.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį AFP sakė atmetąs bet kokias pastangas atsisakyti Kijevo stojimo į NATO planų.

Maskva reikalauja, kad NATO nebesiplėstų į rytus, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo daugumai buvusio komunistinio Rytų bloko šalių prisijungus prie Aljanso.

Tačiau kalbėdamas Stokholme vykusio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimo kuluaruose D. Kuleba sakė, kad Kijevas nesutinka atsisakyti planų įstoti į Aljansą.

„Atmetu idėją, kad turima kažką garantuoti Rusijai. Tvirtinu, kad būtent Rusija turi garantuoti, jog netęs savo agresijos prieš bet kurią šalį“, – kalbėjo jis.

NATO dar 2008 metais oficialiai atvėrė duris Ukrainos narystei, bet nuo to laiko nebuvo padaryta jokios pažangos.

Kijevas: Rusija sausį galėtų įsiveržti į Ukrainą

Kijevas penktadienį perspėjo, kad Maskva gali pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje sausio pabaigoje, augant įtampai dėl įtariamo rusų pajėgų telkimo pasienyje.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės pastarosiomis savaitėmis kaltina Rusiją telkiant pajėgas prie savo vakarinių sienų ir planuojant įsiveržti į Ukrainą.

2014 metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje. Šis konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 13 tūkst. žmonių gyvybių. Rusija neigia planuojanti įsiveržti.

„Labiausiai tikėtina, kad pasirengimas eskalacijai bus pasiektas sausio pabaigoje“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Kreipdamasis į parlamentą O. Reznikovas pažymėjo, kad ukrainiečių žvalgybos tarnybos analizuoja visus įmanomus scenarijus.

„Egzistuoja galimybė, kad Rusija imsis plataus masto eskalacijos“, – perspėjo jis.

Ministras teigė, kad Rusijoje prasidėjo „žiemos mokymų laikotarpis“ ir kad Maskva jau pradėjo pratybas netoli Ukrainos teritorijos.

Jo duomenimis, Rusija prie Ukrainos sienos, Maskvos kontroliuojamame Kryme ir separatistų užimtose teritorijose Rytų Ukrainoje yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių.

Prie fronto linijos Donbase dislokuotos Kijevui ištikimos pajėgos pareiškė esančios pasirengusios atremti bet kokį rusų puolimą.

„Mūsų užduotis paprasta: neleisti priešui įžengti į mūsų šalį“, – naujienų agentūrai AFP sakė 29 metų karys Andrijus, rūkydamas tranšėjoje netoli fronto esančio miesto Svitlodarsko.

„Visi mūsų vyrai pasirengę juos sulaikyti. Tai mūsų žemė, ginsime ją iki galo“, – pridūrė kitas karys, 24 metų Jevhenas.

„Spaudimo priemonės“

Pasak karių, separatistų ugnis į jų pozicijas pastarosiomis dienomis suintensyvėjo, o vietoje dirbęs AFP žurnalistas matė, kaip Ukrainos kariuomenė reagavo į jos pozicijų apšaudymą iš minosvaidžių šalia fronto linijos.

„Atsakome, kai turime leidimą. O paskui vėl būna tylu“, – pasakojo Jevhenas, dėvėdamas chaki spalvos uniformą, šalmą ir neperšaunamą liemenę.

Anot jo, įtariamas rusų karių telkimas pasienyje gali būti Maskvos būdas spausti Kijevą.

„Nuo 2014 metų jie telkia karius, o paskui juos išveda. Manau, kad jie tiesiog nori parodyti, kad yra stiprūs ir kad bet kurią akimirką gali pradėti puolimą“, – pridūrė jis.

Šią savaitę Vašingtonas pareiškė turįs „įrodymų“, jog Maskva planuoja galimą invaziją, taip pat pagrasino paskelbti Rusijai ekonominių sankcijų, jeigu ji užpultų savo kaimynę. Rusų valdžia tokius kaltinimus atmeta ir vadina juos „isterija“.

O. Reznikovas penktadienį pareiškė, kad eskalacija yra „tikėtinas scenarijus“.

Gynybos ministras paragino Kijevą ir jos sąjungininkes pasirūpinti, kad galimos atakos kaina būtų „nepriimtina agresoriui“.

Jis pakartojo, kad Ukraina siekia „politinio ir diplomatinio sprendimo įtampai“ sumažinti ir kad jo šalis nesigriebs „karinių provokacijų“.

Remiantis AFP duomenimis iš oficialių šaltinių, šiemet Ukraina per konfliktą neteko mažiausiai 63 karių, o pernai – 50.

Separatistai pranešė nuo 2021-ųjų pradžios netekę apie 40 kovotojų.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų separatistus, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.