Šis sprendimas buvo priimtas didėjant susirūpinimui dėl teisių pažeidimų Turkijoje valdant prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, ypač po nesėkmingo 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą.

R. T. Erdoganas pats ne kartą savo kalbose asmeniškai užsipuldavo O. Kavalą.

Europos Tarybos ministrų komitetas nutarė imtis šios priemonės, Turkijai ne kartą atsisakius paklusti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) įpareigojimui paleisti P. Kavalą, sakoma organizacijos pranešime.

Kadangi pareiškėjas nepaleidžiamas, „komitetas laikosi nuomonės, kad Turkija atsisako vykdyti Teismo galutinį sprendimą šioje byloje“, sakoma Europos Tarybos pareiškime.

Ankstesnę dieną Ankara paragino Europos Tarybą nesiimti bausti Turkijos.

„Raginame Europos Tarybą iš pagarbos vykstančiam teismo procesui vengti priimti sprendimą, kuris būtų kvalifikuojamas kaip kišimasis į teismų nepriklausomumą“, – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Europos Taryba laikėsi „nenuoseklaus požiūrio, reikalaudama išlaikyti darbotvarkėje sprendimą dėl Kavalos“, pabrėžė URM.

„Visų pirma tai kenkia pačiai Europos Tarybai, nes esami mechanizmai... naudojami prieš tam tikras šalis, remiantis politiniais sumetimais, o ne teisiniu ir sąžiningu supratimu“, – pridūrė ministerija.

Tai tik antras kartas, kai Europos Taryba panaudoja vadinamąją pažeidimo procedūrą prieš kurią nors iš 47 savo šalių narių. Anksčiau tokia procedūra buvo inicijuota tik kartą – 2017 metais prieš Azerbaidžaną, dėl jo atsisakymo paleisti vieną disidentą.

64 metų pilietinės visuomenės lyderis ir verslininkas Osmanas Kavala jau ilgiau kaip ketverius metus laikomas kalėjime be teismo nuosprendžio. Jis kaltinamas finansavęs 2013 metais vykusius protestus prieš vyriausybę ir prisidėjęs prie mėginimo 2016 metais įvykdyti Turkijoje perversmą.

O. Kavala šiuos kaltinimus neigia, bet tebėra laikomas kalėjime, nors EŽTT, kuris yra Europos Tarybos organas, nutarė, jog aktyvistas turi būti paleistas, nes yra kalinamas tik siekiant jį nutildyti.

Europos Tarybos ministrų komitetas, atsakingas už EŽTT sprendimų įgyvendinimo priežiūrą, pastarosiomis dienomis pradėjo svarstyti klausimą dėl O. Kavalos besitęsiančio kalinimo.

Šią savaitę buvo svarstoma, ar pradėti prieš Turkiją teisės pažeidimo procedūrą, nes O. Kavala praeitą mėnesį nebuvo paleistas.

Lapkričio 26 dieną Stambulo teismas nurodė palikti O. Kavalą kalėjime, nors jo byla atvedė prie diplomatinės priešpriešos tarp Turkijos ir dešimties Vakarų šalių, įskaitant JAV, ambasadų.

Drausminimo procedūra buvo sukurta 2010 metais, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi EŽTT sprendimų. Jie yra teisiškai įpareigojami visoms šalims narėms.

Turkija, kuri į Europos Tarybą įstojo 1950 metais, kaip ir visos šalys narės privalo laikytis EŽTT prižiūrimos Europos žmogaus teisių konvencijos.

Ministrų komiteto sprendimu, kuriam priimti reikėjo dviejų trečdalių daugumos, Turkijai dabar oficialiai pranešama, jog EŽTT bus informuotas, kad ji nepaleidžia O. Kavalos.

Tuomet EŽTT spęs, ar Turkija nevykdydama jo sprendimo dar kartą pažeidžia teisių konvenciją.

Turkija iki sausio 19 dienos turi pateikti atsakymą. Po šio termino komitetas per kitą susitikimą vasario 2 dieną klausimą sugrąžins EŽTT. Kitas O. Kavalos bylos svarstymo posėdis Stambule yra numatytas sausio 17 dieną.

Europos Tarybos įstatuose numatoma galimybė sustabdyti šalies narės balsavimo teisę ministrų komitete ar net, kraštutiniu atveju, pašalinti šalį iš organizacijos. Tačiau procesas dar toli gražu nėra pasiekęs šio etapo, be to, egzistuoja mechanizmas tokiems ginčams spręsti.