Beveik lygiai tiek pat laiko, kiek gyvename su COVID-19, mokslininkai, akademikai ir aktyvistai ragina turtingas valstybes pasidalinti vakcinomis su kitomis šalimis, kad tokiu būdu ne tik apsaugotų jų gyventojus, bet ir sumažintų naujų mutavusių atmainų, galinčių apskritai išvengti vakcinų suteikiamo imuniteto, plitimo riziką, rašo „NBC News“.

Skambinantys pavojaus varpais kartojo tą pačią mantrą: niekas nėra apsaugotas, kol apsaugoti bus visi.

Nepaisant šių įspėjimų, kai kurių ekspertų teigimu, būtent tai, dėl ko buvo perspėta, dabar ir vyksta. Pietų Afrikos Respublikoje buvo aptikta naujoji koronaviruso omikron atmaina, pasižyminti dideliu kiekiu mutacijų, kurios, pasak ekspertų, gali suteikti galimybę virusui plisti lengviau ir galbūt sumažinti esamą imunitetą.

„Šiuo metu Afrika iš esmės yra superinkubatorius“, – aiškina Duke‘o pasaulinio sveikatos inovacijų centro – vienos pagrindinių pasaulinio vakcinų tiekimo institucijos – programų vadovo padėjėja Andrea Taylor.

Naujosios atmainos atsiradimas „yra būtent tai, dėl ko ekspertai įspėjo jau seniai“, pažymi ji. „Mes matėme, kas nutiko Indijai, dėl ko iškilo delta atmaina. Mes sakėme: „Žiūrėkite, tas pat nutiks ir Afrikoje, kur plitimas yra nevaldomas“, – pridūrė A. Taylor.


Kol kas didžiausias omikron atmainos atvejų skaičius užfiksuotas Pietų Afrikos Respublikoje, kurioje pilnos vakcinacijos aprėptis siekia 35 proc. Šis rodiklis yra didesnis nei daugumoje Afrikos valstybių ir, panašu, jį nulėmė ne vakcinų trūkumas, o dvejonės dėl skiepų.

Tačiau ekspertai teigia, kad tai nereiškia, jog virusas mutavo būtent Pietų Afrikos Respublikoje – paprasčiausiai šalis pasižymi geresniais testavimo ir genomo sekoskaitos atlikimo procesais nei jos kaimynės.

Lygiai taip pat tikėtina, kad omikron atmaina atsirado kitoje Afrikos vietoje. Kaip aiškina A. Taylor ir kiti ekspertai, žemyno šalims paprastai sunkiai sekasi užsitikrinti pakankamai vakcinų, kai grumtynėse dėl jų dominuoja pašėlusios Šiaurės pusrutulio valstybės.

„Nors mums dar reikia apie omikron atmainą sužinoti daugiau, visgi neabejotinai žinome, kad kol didžioji dalis pasaulio gyventojų bus nepasiskiepijusi, tol ir toliau vis rasis naujų atmainų, o pandemija užsitęs“, – pabrėžia Pasaulio vakcinacijos ir imunizacijos aljanso (GAVI) vadovas dr. Sethas Berkley.

„Naujų atmainų atsiradimui užkirsime kelią tik tuo atveju, jei pajėgsime apsaugoti visus pasaulio gyventojus, o ne tik tuos, kurie gyvena turtingose pasaulio vietose, – pridūrė S. Berkley. – Pasauliui dabar reikia darbuotis drauge, kad užtikrintų vienodą prieigą prie vakcinų.“

Dabartinėse diskusijose dėmesys ir vėl sutelktas į pasaulinę vakcinų nelygybę, kuri, A. Taylor teigimu, yra „didesnė nei bet kada“, ir kyla kaltinimų, kad turtingos valstybės kaupia vakcinas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažų pajamų valstybėms, kurių dauguma yra Afrikoje, teko tik 0,6 proc. iš visų beveik aštuonių mlrd. suleistų vakcinų dozių. Šiame žemyne tik vienas iš keturių sveikatos priežiūros darbuotojų yra pilnai paskiepytas, praėjusią savaitę pranešė Pasaulio sveikatos organizacija.

O štai Jungtinėse Valstijose ir kitose turtingose šalyse situacija yra priešinga: čia paskiepyti visi, išskyrus dvejojančius ir negalinčius skiepytis. Šiose šalyse jau skiepijama trečiąja – stiprinamąja – doze.

„Nė viena šalis negali skiepydama vien savarankiškai ištrūkti iš pandemijos, – pirmadienį susitikime Ženevoje kalbėjo PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Kuo ilgiau išliks vakcinų nelygybė, tuo daugiau galimybių šiam virusui plisti ir vystytis tokiais būdais, kurių mes negalime nei numatyti, nei užkirsti jiems kelio. Mes visi esame vienoje valtyje.“

Jungtinės Valstijos vakcinų dovanojimo srityje nuveikė daugiau nei bet kas kitas: jos skyrė 235 mln. iš 1,1 mlrd. žadėtų dozių. JAV taip pat teigia paaukosiančios keturis mlrd. dolerių (apie 3,52 mlrd. eurų) vakcinų iniciatyvai COVAX.

„Kad įveiktume pandemiją namuose, privalome ją įveikti visur“, – rugsėjį vykusiame virtualiame susitikime pandemijos klausimais sakė Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

JAV pastangos yra „pagirtinos“, neabejoja dr. Tomas Kenyonas, buvęs JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro Pasaulinės sveikatos padalinio direktorius. Tačiau jis ir kiti ekspertai žvelgia į platesnį vaizdą ir teigia, kad Vašingtono pastangos, nuo skiepijimo proceso pradžios prabėgus beveik metams, niekaip nepadeda spręsti pasaulinės vakcinų nelygybės problemos.


Kai kurie ekspertai ir aktyvistai aiškina, kad vienas iš galimų būdų, padėsiančių išspręsti akivaizdžią nelygybės problemą, yra vadinamasis „linijų sukeitimas“, kai turtingos valstybės, turinčios pakankamai vakcinų dozių, leidžia skurdesnėms šalims gamintojo platinimo sąraše atsidurti aukščiau už jas.

Tačiau galiausiai daugelis sutinka, kad vienintelis būdas išspręsti krizę ilguoju laikotarpiu yra didinti vakcinų gamybos vietų skaičių visame pasaulyje.

Tai gali apimti dalijimąsi intelektualine nuosavybe, susijusia su vakcinų gamybos niuansais. Jungtinės Valstijos šią idėją palaiko, tačiau vaistų gamintojai, Europos Sąjunga ir kiti jai nepritarė, nes, jų teigimu, toks variantas nuslopintų farmacijos kompanijų motyvaciją investuoti ir įgyvendinti inovacijas.

„Tai ne makaronų pakuotė, prie kurios kiekvienas gali prisidėti skirtingais aspektais, – aiškina A. Taylor. – Jeigu kiekviena iš šių didelių pajamų valstybių atskirai darys tai, kas joms atrodys naudingiausia, galiausiai turėsime kažkokį suirusį kratinį, kuris tikrai neprisideda prie bendro problemos, su kuria mes visi susiduriame, sprendimo.“

Pietų Afrikos mokslininkai praėjusią savaitę paskelbė atradę naują daug mutacijų turinčią pandeminio koronaviruso atmainą omikron, kuri, manoma, yra labai užkrečiama.

Niekas nežino, kiek veiksmingos bus vakcinos, kad žmonės neužsikrėstų naujai atrasta ir greitai plintančia COVID-19 omikron atmaina, ir kiek jos apsaugos nuo sunkios ligos.

Atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti vakcinos veiksmingumą prieš omikron, rezultatų tikimasi per kelias savaites. O kol kas delta atmaina išlieka dominuojanti, ir ekspertai, vyriausybės bei vakcinų gamintojai ragina žmones pasinaudoti sustiprinančiais skiepais, kur jie prieinami.

Esami skiepai ir toliau labai veiksmingi, užkertant kelią sunkiai susirgti nuo delta atmainos, ir mažina riziką, kad ligoninės bus perpildytos.

Vykdomi laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti, kiek šiandien naudojamoms vakcinoms pasiduoda omikron. Šis procesas turėtų duoti rezultatus per dvi ar tris savaites.

„Pfizer“, „Johnson & Johnson“ ir „Moderna“ teigia, kad pradėjo kurti naują vakcinos versiją, skirtą konkrečiai omikron, jei esami skiepai nepadės. „Pfizer“ pažadėjo, kad nauja vakcina bus pagaminta per 100 dienų, tačiau jos įdiegimas užtruks daug ilgiau ir bus pradėtas naudoti tik pavasarį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį perspėjo, kad omikron variantas visame pasaulyje kelia „labai didelę“ riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnai penktadienį pareiškė, kad kai kurių šalių taikomas sienų uždarymas gali suteikti laiko parengti priemonėms prieš pandeminio koronaviruso omikron varianto plitimą, bet priemonės ir patirtis, sukaupta kovojant su ankstesne delta atmaina, turėtų likti kovos su COVID-19 pandemija pagrindas.

PSO Vakarų Ramiojo vandenyno regiono direktorius Takeshi Kasai per virtualią spaudos konferenciją, transliuotą iš Manilos, sakė žurnalistams, kad nors kai kuriose šio regiono šalyse stebimi COVID-19 sergamumo ir mirštamumo pliūpsniai, daugelyje kitų epidemijos sumažėjo arba stabilizavosi.

„Sienų kontrolė gali pavėlinti viruso atvykimą ir laimėti laiko. Visgi kiekviena šalis ir bendruomenė privalo ruošti naujiems [užsikrėtimo] atvejų pliūpsniams, – sakė T. Kasai. – Teigiama žinia – kad jokia mūsų šiuo metu turima informacija apie omikron nerodo, kad turime keisti savo atsako kryptį.“

Apie naują užkrato padermę dar daug lieka nežinoma, pavyzdžiui, ar ji yra užkrečiamesnė, kaip įtaria kai kurios sveikatos apsaugos tarnybos. Taip pat nežinia, ar naujoji atmaina gali smarkiau susargdinti žmones ir kiek ji atspari dabartinėms vakcinoms.

Pasak T. Kasai omikron atmaina buvo pripažinta susirūpinimą keliančiu variantu dėl didelio mutacijų skaičiaus, be to, ankstyvoji informacija rodo, kad ši padermė gali būti užkrečiamesnė negu kitos. Pareigūnas pabrėžė, kad reikalingi tolesni tyrimai ir stebėsena.

Kol kas neaišku, kur atsirado ši atmaina, bet ji „pirmą kartą buvo aprašyta Botsvanoje, o netrukus po to – Pietų Afrikoje“, teigia vyriausiasis Pietų Afrikos epidemiologas profesorius Salimas Abdool Karimas.

Pietų Afrikos mokslininkai apie atradimą paskelbė lapkričio 25 dieną.

Iki to laiko omikron atvejų jau buvo aptikta Honkonge.

Naują variantą su „labai neįprasta daugybe mutacijų“ mokslininkai atrado lapkričio 23 dieną.

Kai kurios iš tų mutacijų jau žinomos, jos turi įtakos užkrečiamumui ir imuniteto apėjimui, tačiau daug kitų yra naujos.

Pasak PSO, omikron atmaina „labai skiriasi, turi labai daug mutacijų, o dalis jų kelia susirūpinimą ir gali būti susijusios su galimybe išvengti imuninio [atsako] bei didesniu užkrečiamumu“.

Ji turi „daugiausia mutacijų, kiek iki šiol teko matyti“, sakė Kvazulu Natalio universiteto tyrimų ir inovacijų vicekancleris profesorius Mosa Moshabela.

Anot jo, „kai kurias iš šių mutacijų mes matėme anksčiau, pavyzdžiui, delta ir beta“ atmainose, tačiau kitos yra naujos mokslininkams, ir „mes nežinome, kuo pasireikš tų mutacijų derinys“.

Virusologas Tulio de Oliveira teigė, kad iš viso yra apie 50 mutacijų, įskaitant 30 mutacijų spyglio baltyme, į kurį koncentruojasi daugelis vakcinų, nes jo padedamas virusas patenka į ląsteles.

Yra žinoma, kad kai kurios viruso demonstruojamos genetinės mutacijos leidžia jam apeiti imunitetą.

Vis dar neaišku, koks bus poveikis vakcinų teikiamai apsaugai.

Tačiau, „remiantis tuo, ką žinome, vakcinos turėtų gerai apsaugoti nuo hospitalizavimo ir sunkios ligos formos, nes jos priklauso nuo T ląstelių imuniteto ir mažiau nuo antikūnų“, sakė S. A. Karimas.

Kalbant apie šio varianto sukeliamos ligos sunkumą, mokslininkai teigia, kad kol kas nėra pakankamai duomenų daryti kokioms nors išvadoms.