J. Stoltenbergas tai pareiškė tarp kai kurių Aljanso valstybių pastaruoju metu rusenant įtampai.

„NATO neturi jokio mechanizmo savo narėms šalinti. Nerekomenduosiu įtraukti tai į mūsų steigimo sutartį“, – sakė Aljanso vadovas Rygoje prieš NATO valstybių užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimą.

„Net jei rekomenduočiau, tai niekada nenutiktų, nes tam padaryti mums reikia konsensuso“, – sakė J. Stoltenbergas, turėdamas galvoje, kad visi NATO sprendimai turi būti priimami vienbalsiai, o tai reiškia, kad kiekviena narė turi de facto veto teisę.

Turkija supykdė kai kurias NATO valstybes, įsigydama rusiškų raketų kompleksų ir vykdydama energijos išteklių žvalgymą ginčijamuose vandenyse Viduržemio jūroje. Be to, pernai įvyko incidentas tarp turkų fregatų ir prancūzų laivų, stebėjusių, ar nepažeidžiamas Jungtinių Tautų ginklų embargas Libijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macronas 2019-aisiais pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Jis piktinosi tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimu išvesti amerikiečių karius iš Sirijos nepasitarus su sąjungininkėmis.

E. Macronas, taip pat užsirūstinęs dėl anksčiau šiais metais JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos sudaryto aljanso, dėl kurio Prancūzija prarado svarbų sandorį dėl povandeninių laivų, pareikalavo peržiūrėti NATO politinio funkcionavimo tvarką.

Ministrai susitikime aptars J. Stoltenbergo pasiūlymus dėl NATO strateginės koncepcijos, faktiškai apibrėžiančios organizacijos misiją ir nustatančios gaires, kaip prisitaikyti prie šių laikų saugumo iššūkių, pakeitimų. Dabartinė NATO strateginė koncepcija buvo patvirtinta 2010 metais ir joje neminimi tokie iššūkiai, kaip Kinija ar klimato kaita.

NATO lyderiai galutinį dokumentą turėtų patvirtinti per susitikimą Madride birželio 29–30 dienomis.

Neaišku, kaip Aljansas tvarkysis su kai kurių savo narių slinktimi autoritarizmo link ar kaip spręs problemas, kylančias, kai viena narė boikotuoja NATO veiksmus. Tokia padėtis susiklostė, kai Vengrija blokavo aukšto lygio susitikimus su Ukraina dėl vengrų mažumos teisių toje šalyje.

J. Stoltenbergas sakė manąs, kad narių šalinimas nėra problemos sprendimas.

„Manau, naudingiau naudoti NATO kaip platformą, taip pat sąžiningai ir atvirai diskutuoti, kai mums neramu, ar visos sąjungininkės laikosi demokratijos standartų“, – kalbėjo jis.

„Pašalinus tas nares tos platformos nebeliktų. Taigi, manau, naudingiau turėti NATO su visomis jos narėmis“, – pridūrė J. Stoltenbergas.