Rezultatams prireiks mažiausiai dviejų savaičių, sako biologinės informatikos profesorius T.de Oliveira. Šiuo metu akademikai intensyviai dirba su virusu, atliekami įvairūs eksperimentai – ir ne tik Pietų Afrikoje, bet ir visame pasaulyje.
„Esu tikrai labai sunerimęs“, – apie naująją koronaviruso atmainą sako profesorius. Jos atvejų jau nustatyta Botsvanoje ir Honkonge.
Nors naujosios atmainos atvejų kol kas nustatyta nedaug, mokslininkų nerimas sėja nerimą visame pasaulyje.
Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) Sveikatos ir saugos agentūros vyriausioji patarėja medicinos klausimais įspėjo, kad Pietų Afrikoje aptikta nauja COVID-19 atmaina „kelia didžiausią nerimą iš visų kol kas nustatytų“.
Tokios perdavimo spartos, pasak jos, nebuvo užfiksuota nuo pat pandemijos pradžios.
Dr. Susan Hopkins pareiškė, kad Pietų Afrikos Respublikos (PAR) Gautengo provincijoje, kur pirmiausia buvo rasta atmaina B.1.1.529, jos R reikšmė, arba reprodukcijos dydį nusakantis rodiklis, dabar yra lygi 2. Jeigu R reikšmė yra didesnė už vienetą, epidemija plis eksponentiškai.
Savo nuogąstavimus ji išsakė Europos Komisijai (EK) pranešus apie planus nutraukti skrydžius iš Pietų Afrikos regiono.
Anglija ir Škotija ketvirtadienį nurodė, kad uždraudė skrydžius iš šešių minėtojo regiono valstybių.
„BBC Radio 4“ laidos „Today“ metu dr. S. Hopkins sakė: „Dar visai neseniai Pietų Afrikos Respublikoje per parą buvo nustatoma labai nedaug naujų atvejų, bet greičiau nei po dviejų savaičių naujų atvejų skaičius išaugo daugiau negu dvigubai.“
„Bloomberg“ pateikia, kas iki šiol žinoma apie naujai aptiktą atmainą
1. Kuo ši atmaina išskirtinė?
Mokslininkų teigimu, B.1.1.529 smaigalio baltyme, kurio vaidmuo virusui patenkant į organizmo ląsteles yra pagrindinis, aptinkamas didelis kiekis mutacijų. Būtent į smaigalio baltymą taikosi vakcinos. Mokslininkai vis dar mėgina nustatyti, ar ši atmaina sparčiau plinta ir yra labiau mirtina nei ankstesnės.
2. Iš kur ji atsirado?
Kol kas viskas apsiriboja tik spėlionėmis. Vienas Londone esančio UCL Genetikos instituto mokslininkas teigia, kad tikėtina, jog ši atmaina išsivystė lėtinės infekcijos metu imuninės sistemos problemų turinčiam asmeniui, veikiausiai tai buvo negydomas ŽIV arba AIDS pacientas. Pietų Afrikos Respublikoje yra 8,2 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių – tai daugiausia pasaulyje. Beta atmaina, praėjusiais metais Pietų Afrikos Respublikoje nustatyta atmaina, taip pat galėjo išsivystyti ŽIV užsikrėtusio asmens organizme.
3. Kiek plačiai ji išplito?
Ketvirtadienio duomenimis, Pietų Afrikos Respublikoje buvo užfiksuota beveik 100 atvejų. Čia ji, vertinant pagal naujus atvejus, tapo dominuojančia atmaina. Iš ankstyvųjų PGR testų rezultatų galima spręsti, kad 90 proc. iš 1 100 naujų atvejų, užfiksuotų trečiadienį Pietų Afrikos Respublikos provincijoje, apimančioje Johanesburgą, sukėlė nauja atmaina, teigia bioinformatikos profesorius Tulio de Oliveira, vadovaujantis genomo sekoskaitos tarnyboms dviejuose Pietų Afrikos Respublikos universitetuose. Kaimyninėje Botsvanoje pareigūnai pirmadienį užfiksavo keturis atvejus asmenims, kurie buvo pilnai paskiepyti. Honkonge atmaina nustatyta keliautojui iš Pietų Afrikos Respublikos, taip pat kitas atvejis nustatytas viešbutyje besikarantinuojančiam asmeniui.
4. Kaip reaguojama į naują atmainą?
Žinia apie naująją atmainą penktadienį supurtė rinkas. Su kelionėmis susijusias akcijas Azijoje ištiko vienas didesnių kritimų – investuotojai numatė neigiamą atmainos poveikį kelionėms. Jena, paprastai laikoma saugiu variantu, dolerio atžvilgiu pakilo 0,6 proc., o Pietų Afrikos Respublikos randas nukrito į žemiausią poziciją per vienerius metus. Jungtinė Karalystė laikinai uždraudė skrydžius iš šešių Afrikos valstybių, jos pavyzdžiu pasekė ir kitos valstybės, o Singapūras uždraudė į šalį atvykti asmenims, kurie per pastarąsias 14 dienų lankėsi Pietų Afrikos Respublikoje ir aplinkinėse valstybėse. Australija pranešė neatmetanti galimybės sugriežtinti atvykimo taisykles keliautojams iš pietinės Afrikos, jei situacija darysis rimtesnė, o Indija sustiprino iš Pietų Afrikos Respublikos, Botsvanos ir Honkongo atvykstančių keliautojų patikrą.
5. Kiek ši atmaina kelia nerimą?
Tą pasakyti kol kas dar per anksti. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad yra prieinama mažiau nei 100 naujosios atmainos viso genomo sekų, o tai gali pailginti laikotarpį, reikalingą norint išanalizuoti atmainą ir tai, kiek dabar turimos vakcinos yra veiksmingos su ja kovojant. Virusai mutuoja nuolatos, jų pokyčiai kartais virusą padaro silpnesnį, o kartais padeda jam geriau prisitaikyti išvengiant antikūnų ir užkrėsti žmones.
6. Pavojingesnis negu delta variantas?
Pietų Afrikoje atrastą naują pandeminio koronaviruso atmainą mokslininkai laiko keliančiu didžiausią nerimą nuo delta varianto atsiradimo.
„Šis yra neraminantis, ir aš to nesu sakęs nuo delta [varianto atradimo]", – per „Twitter“ parašė britų virusologas Ravi Gupta, turėdamas galvoje naująją atmainą, kuriai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį suteikė omikron pavadinimą ir pripažino „susirūpinimą keliančiu“ patogenu.
Ligų ekspertams nerimą kelia naujojo varianto genetinės ypatybės, taip pat jo poveikis pietinių Afrikos šalių bendruomenėse.
Omikron variantas pasižymi kai kuriomis neįprastomis mutacijomis. Apie 30 jų pasireiškia baltyme, formuojančiame koronaviruso dyglius. Būtent šie viruso paviršiaus dariniai lemia patogeno gebėjimą prisitvirtinti prie žmogaus organizmo ląstelių.
Kaip rodo duomenys apie ankstesnes koronaviruso atmainas, kai kurios mutacijos gali lemti reikšmingai didesnį šio patogeno užkrečiamumą. Dalis genetinių pakitimų gali padidinti viruso atsparumą šiuo metu vartojamų vakcinų nuo COVID-19 sukuriamai imuninei apsaugai.
„Remiantis jo genetika, [tokios ypatybės] yra labai retos ir gali kelti nerimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiuje veikiančio Pasteuro instituto mokslininkas Vincent'as Enoufas.
Mokslininkams ir vyriausybėms nerimą taip pat kelia epidemiologiniai duomenys: Pietų Afrikos Respublikos Gautengo srityje, kurioje, kaip manoma, ir atsirado naujasis variantas, omikron padermė labai sparčiai plinta.
PSO pabrėžė, kad gali prireikti ne vienos savaitės, kol bus geriau suprasta, ar naujasis variantas yra užkrečiamesnis ir pavojingesnis, palyginus su ankstesnėmis atmainomis.
„Turime išlikti ramūs, toliau tai stebėti ir nekelti didžiulio nerimo visuomenei“, – sakė V. Enoufas.
JAV virusologė Angela Rasmussen savo tviterio žinutėje apibendrino kolegų nuotaikas.
„Virusologai – įskaitant mane – yra susirūpinę. Tačiau nemanau, kad kas nors, remdamasis mūsų dabar turimais duomenimis, gali daryti išvadą, kad mums šakės“, – rašė ji.
Ko gera, tai yra pagrindinis klausimas, kuriam mokslininkai kol kas negali pateikti jokio pagrįsto atsakymo.
Delta variantas šiuo metu yra dominuojantis ir plintantis visame pasaulyje dėl savo ypatumų, leidžiančių COVID-19 susirgusiems žmonėms lengviau apkrėsti kitus, taip pat iš dalies įveikti vakcinų suteikiamą apsaugą.
Nors jau yra atsiradę naujesnių variantų, pavyzdžiui, miu ir lambda, delta padermė išlaiko beveik visišką hegemoniją.
Tačiau ankstyvieji duomenys iš Gautengo palieka atvirą galimybę, kad omikron „atims karūną“ iš delta.
„Pirminiai stebėjimai leidžia manyti, kad B.1.1.529 sugebėjo įsitvirtinti Gautengo provincijoje ir nukonkuruoti delta“, – sakė Kembridžo universiteto visuomenės sveikatos ir mikrobiologijos profesorė Sharon Peacock.
„Paaiškinimai gali būti keli. Koks nors labai didelis [viruso] platinimo įvykis, susijęs su B.1.1.529, suteiktų įspūdį, kad delta nukonkuruojamas (nors jis visais kitais atžvilgiais yra „pajėgiausias“ iš iki šiol stebėtų). Tačiau kitas paaiškinimas – kad B.1.1.529 iš tikrųjų gali nukonkuruoti delta“, – pridūrė mokslininkė.
Sh. Peacock pabrėžė, kad reikia daugiau tyrimų tikrajai priežasčiai ir naujojo varianto išplitimo mastui nustatyti.
Vienas vilčių teikiantis dalykas gali būti faktas, kad naujasis variantas lengvai nustatomas atliekant įprastą PGR testą. Dėl to vyriausybėms gali būti lengviau stebėti šios viruso atmainos plitimą.
Po Pietų Afrikos perspėjimo apie naująjį variantą nepraėjo nė paros, kai Europos šalys pradėjo skelbti stabdančios skrydžius iš šio regiono valstybių. Jų pavyzdžiu pasekė ir daugelis kitų valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Kanadą.
Tačiau V. Enoufas mano, kad „jau galbūt per vėlu“.
„Tai priemonė, leidžianti mums sulėtinti“ omikron varianto plitimą, bet niekada neleis mums jo visiškai sustabdyti, pripažino specialistas.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad nauja padėtis ves prie Pietų Afrikos ir Botsvanos, kur pirmiausiai užfiksuota užsikrėtimo omikron varianto virusu atvejų, stigmatizavimo. Tai savo ruožtu gali paskatinti kitas šalis vengti skelbti apie naujų patogeno variantų egzistavimą, net jeigu jų būtų atrasta.
Tačiau, kaip rodo užsikrėtimo atvejai, nustatyti vieno skrydžio iš Belgijos į Izraelį keleiviams, naujasis variantas jau gali būti išplitęs kitur.
7. Kiek išliks veiksmingos vakcinos?
Į šį klausimą atsakymo taip pat kol kas nėra.
„Mums reikia patikrinti, ar dėl dabartinių vakcinų besigaminantys antikūnai tebeveikia, taip pat kokiu lygiu jie veiksmingi ir ar jie vis dar gali apsaugoti nuo sunkių formų“ ligos, pažymėjo V. Enoufas.
Tam reikėtų atlikti tiek tyrimų laboratorijose, tiek analizuoti epidemiologinius rodiklius paveiktose šalyse.
Vokietijos vakcinų gamintoja „BioNTech“ tikisi, kad laboratorinių tyrimų duomenys bus gauti „vėliausiai po dviejų savaičių“.
Viena potencialiai gera žinia – kad iRNR technologijomis paremtos vakcinos, pavyzdžiui, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ preparatai, teoriškai yra nesunkiai pakeičiami, kad suteiktų apsaugą nuo daugumos variantų.
„Itin svarbu skubiai adaptuoti RNR vakcinas ir vakcinų pastiprinamąsias dozes prie plintančių variantų“, – per „Twitter“ parašė virusologas Etienne'as Decroly.
Labiausiai nerimaujama dėl padėties šalyse, kur tik nedaugelis žmonių yra gavę bent vieną vakcinos dozę.
„Kuo daugiau šis virusas cirkuliuos, kuo daugiau galimybių jis turi pakisti – tuo daugiau mutacijų pamatysime“, – sakė PSO pareigūnė Maria Van Kerkhove.
Atvejai Honkonge
Honkonge besikarantinuojantiems asmenims nustatyti du naujos koronaviruso atmainos iš pietinės Afrikos, jau keliančios paniką pasaulio finansų rinkose, atvejai.
Nauja atmaina, dar vadinama B.1.1.529, nustatyta į Honkongą iš Pietų Afrikos atvykusiam asmeniui, o kitas atvejis – Kanadoje besilankęs asmuo, karantinuotas viešbučio kambaryje priešais, vėlų ketvirtadienio vakarą informavo Honkongo valdžia.
Keliautojas iš Pietų Afrikos dėvėjo kaukę su vožtuvu, nefiltruojančiu iškvepiamo oro, tad gali būti, jog virusą savo kaimynui galėjo perduoti, kai buvo atidarytas viešbučio kambarys, penktadienį paaiškino sveikatos departamento atstovas.
B.1.1.529 iš kitų atmainų išsiskiria itin dideliu kiekiu mutacijų ir „akivaizdžiai smarkiai skiriasi“ nuo ankstesnių variantų, sako biologinės informacijos profesorius Tulio de Oliveira, dirbantis dviejuose Pietų Afrikos universitetuose.
PGR testo rezultatai parodė, kad 90 proc. iš 1100 infekcijų atvejų Pietų Afrikoje, įskaitant ir Johanesburgą, sukėlė būtent nauja koronaviruso atmaina.
Pietų Afrikos sveikatos ministro Joe Phaahla teigimu, mutacija „kelia rimtą nerimą“, Pasaulio sveikatos organizacijos pareigūnai taip pat rinkosi aptarti šį klausimą.
Su Pietų Afrika besiribojančioje Botsvanoje naujoji atmaina nustatyta pasiskiepijusiems asmenims, informavo šalies prezidento kovos su COVID-19 darbo grupės koordinatorius Kerengas Masupu.
Jungtinė Karalystė, Vokietija, Izraelis ir dar kelios šalys pranešė dėl B.1.1.529 pavojaus laikinai nutraukianti skrydžius iš Pietų Afrikos ir penkių kaimyninių šalių. Kitos valstybės ėmė akylos iš regiono atvykstančiųjų stebėsenos.
Netoliese dviejų naujos atmainos atvejų Honkonge viešbutyje buvo apsistoję dvylika asmenų, visi jie šiuo metu yra keturiolikos dienų karantine valdžios paskirtose vietose, teigiama ketvirtadienį išplatintame pareiškime.
Honkongas – viena iš dvylikos vietų pasaulyje, kur iki dabar nebūta delta atmainos protrūkio (itin užkrečiamos atmainos, pirmiausia aptiktos Indijoje, o tada išplitusios po visą pasaulį). Mutacija privertė kai kurias šalis, kurios 2020 metais nuo koronaviruso saugojosi karantinu ir tarptautinio judėjimo ribojimais, atsisakyti tokios strategijos ir pradėti koronavirusą vertinti kaip endemiją.
Naujos atmainos atvejai gali paskatinti Honkongą dar sugriežtinti tai, kas ir taip vadinama vienu iš griežčiausių karantino režimų pasaulyje: iš konkrečių šalių atvykę asmenys viešbučiuose izoliuojami net iki 21 dienos.
Honkongo universiteto respiratorinių ligų profesorius Davidas Hui vietos radijui penktadienį kalbėjo, jog, jo nuomone, Honkongas turėtų uždrausti visus sugrįžtančius iš Afrikos, nes nauja atmaina pernelyg pavojinga.
Šią savaitę miestas dėl naujos atmainos pavojaus jau uždraudė karantinuojantis viešbučiuose dėvėti apsaugines kaukes su iškvėpimo vožtuvais. Anot pareigūnų, tokios kaukės neveiksmingai filtruoja iškvepiamą orą.
Honkongo valdžia taip pat pareikalavo, kad viešbučių karantino numeriuose būtų pasirūpinta oro valytuvais, kurie pašalintų oro lašelius, į aplinką patenkančius, jeigu asmuo, pavyzdžiui, sportuoja. Kitos šalys, viena iš jų Australija, turėjo patirties su virusu plitimu karantino aplinkoje, tad sulaukta pelnytos kritikos, jog viešbučiai nėra tinkamos vietos izoliuoti keliautojus ir įtariamus viruso nešiotojus.
