Toks balsavimas būtų jau antras per mažiau nei savaitę. Trečiadienį parlamentas išrinko M. Andersson pirmąja moterimi, turinčia užimti Švedijos vyriausybės vadovo postą, bet ji, praėjus vos kelioms valandoms, atsisakė šių pareigų, subyrėjus koalicinei vyriausybei.
Tikimasi, kad 54 metų M. Andersson dabar suformuos mažumos vyriausybę, sudarytą vien iš socialdemokratų.
Pagal Švedijos sistemą kandidatui į ministrus pirmininkus nereikia parlamento daugumos palaikymo, tiesiog reikia, kad prieš kandidatą balsuotų ne daugiau kaip pusė (175) deputatų.
Parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas sakė „giliai apgailestaujantis“ dėl to, kaip įvykiai susiklostė trečiadienį, kurį šalies žiniasklaida pavadino „košmariška diena“.
„Tokio pobūdžio elgesys gali pakenkti žmonių pasitikėjimui parlamentu ir politika“, – pabrėžė A. Norlenas.
Beprecedentė situacija susiklostė, kai M. Andersson paskutinę minutę susitarė su Kairiąja partija dėl pensijų padidinimo mainais į gyvybiškai svarbią šios politinės jėgos paramą balsuojant dėl premjero kandidatūros.
Tačiau dėl nuolaidų, padarytų Kairiajai partijai, maža Centro partija atšaukė palaikymą M. Andersson pateiktam. Tuomet parlamente nebepakako balsų biudžetu patvirtinti.
Parlamentas priėmė alternatyvų biudžeto projektą, pateiktą opozicinės konservatyvios Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos. Nors ir nenoromis, M. Andersson sakė, kad galėtų vadovauti vyriausybei remdamasi priimtu biudžetu.
Galutiniu smūgiu tapo Žaliųjų partijos lyderio Pero Bolundo pareiškimas, kad jo partija netoleruos opozicijos „istorinio biudžeto, pirmąkart parengto kartu su kraštutiniais dešiniaisiais“. Tuomet ši partija pasitraukė iš iš M. Andersson sutelktos koalicijos.
Dėl to M. Andersson turėjo atsistatydinti, nes nebeliko pagrindo, kuriuo remiantis ji buvo išrinkta premjere.