Viena skurdžiausių Europos šalių, buvusi sovietinė Ukraina, kovoja su plintančiu užkratu, dėl kurio iš dalies kaltinama labiau užkrečiama delta atmaina. Žemas skiepijimo lygis dar labiau blogina protrūkį Ukrainoje, žmonės dvejoja skiepytis nepaisydami pakartotinių valdžios raginimų.
Trečiadienį protestuotojai sostinėje Kijeve iškėlė plakatus su užrašais „Stabdykite netikrą pandemiją“, „Pasakyk „ne“ genocidui!“, „Pasakyk „ne“ melui“.
Informatikos mokytojas Oleksijus Mykytenka naujienų agentūrai AFP sakė, kad atsisakęs skiepytis buvo nušalintas nuo darbo. „Kodėl pažeidžiamos mano teisės? Kodėl turėčiau susileisti kažkokią medžiagą?“, – klausė 48 metų O. Mykytenka.
Šiuo metu Ukrainoje prieinamos keturios vakcinos: „Pfizer/BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir Kinijoje pagaminta „Coronavac“.
Ukrainos pareigūnai neseniai pareiškė, kad kampaniją prieš skiepijimą organizuoja Rusija, siekdama destabilizuoti padėtį Ukrainoje.
Straipsnyje naujienų agentūrai „Ukrinform“ Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pirmasis pavaduotojas Ruslanas Demčenka dūrė pirštu į „Rusijos žvalgybos tarnybas“. Jis sakė, kad jos naudojasi socialine žiniasklaida, kad „pakirstų pasitikėjimą skiepijimu“ ir parodytų, jog apribojimai, taikomi siekiant suvaldyti infekcijų šuolį, yra „žmogaus teisių pažeidimas“. Rusija į šiuos kaltinimus nereagavo.
Trečiadienį šalyje, kurioje gyvena apie 40 milijonų žmonių, per 24 valandas pranešta apie 14 325 naujus koronaviruso atvejus ir 595 mirtis nuo viruso.
Nors pastarosiomis savaitėmis, valdžios institucijoms įvedus apribojimus neskiepytiems asmenims patekti į viešąsias vietas, skiepijimas paspartėjo, visiškai paskiepyti tik 26 proc. ukrainiečių.
