Už įstatymo projektą balsavo 27, prieš jį – 26 parlamentarai. Kad įstatymas būtų priimtas per pirmąjį svarstymą, už jį turėjo balsuoti dauguma – 51 parlamentaras.

„Isamaa“ lyderis Heliras-Valdoras Seederis sakė, kad Estija jau pradėjo statyti nuolatinę sienos infrastruktūrą prie valstybinės sienos Estijos pietryčiuose, tačiau 2023-iaisiais planuojama užbaigti tik penktadalį pasienio tvoros.

„Deja, tokiu tempu statant pasienio barjerą, Estijos laikinoji kontrolės linija (valstybinė siena) lieka atvira galimai neteisėtai imigracijai. Nesunku prognozuoti, kad esant situacijai, kai Latvija, Lietuva ir Lenkija sustiprino savo sienas fiziniais barjerais, prieš Europos Sąjungą nukreiptos jėgos suras kitą silpną tašką ir per jį galės organizuoti neteisėtą migraciją“, – sakė H.-V. Seederis.

Jis pridūrė, kad prie sienos Estijos pietryčiuose turėtų būti pastatytas nuolatinis fizinis barjeras, o tam reikalingi ištekliai turėtų būti numatyti ir 2022 metų valstybės biudžete, ir valstybės biudžeto strategijoje vėlesniems metams.

„Su Rusijos pritarimu Baltarusijos organizuotos atakos prieš Latviją, Lietuvą ir Lenkiją rodo, kad Estija privalo imtos skubių veiksmų. Mūsų laikinoji kontrolės linija faktiškai yra Europos Sąjungos išorės siena, o agresyvi Rusija yra mūsų kaimynė, vos prieš kelerius metus organizavusi neteisėtą migraciją prie Norvegijos ir Rusijos sienos“, – pažymėjo H.-V. Seederis.

Jis pabrėžė, kad, jo nuomone, nuolatinio fizinio barjero statybų nebegalima atidėlioti.