Jo teigimu, nepaisant to fakto, kad iš Baltarusijos lėktuvais išgabenami migrantai, kol kas anksti kalbėti apie krizės deeskalaciją.

S. Zarynas pabrėžė, jog bandymai jėga prasiveržti per sieną tęsiasi, migrantų grupės išlieka agresyvios. Todėl, jo manymu, baltarusiai pasienyje gali rotuoti migrantus.

Remiantis Lenkijos specialiųjų tarnybų duomenimis, netrukus gali suaktyvėti maršrutų tarp Maskvos ir Minsko naudojimas krizei sustiprinti.

„Lukašenkos režimas ieško naujų krypčių vietoje tų, kurios dabar yra užblokuotos“, – nurodė S. Zarynas.

Apskritai kalbant, specialiųjų tarnybų darbą koordinuojančio ministro atstovas spaudai mano, kad situacija pasienyje išliks įtempta dar ilgai, nes „nėra signalų, kad Baltarusijos taktika ir strategija keičiasi, nors ir matome, jog vyksta tam tikras žaidimas“.


Tuo metu NEXTA skelbia, kad Rusijos oro linijų bendrovė „Nordwind“ nuo gruodžio 2 d. pradeda skraidyti reisu Maskva–Gardinas.

Skrydžiai bus rengiami net tris kartus per savaitę, naudojant lėktuvą „Embraer 190“, kuriame telpa 110 keleivių.

Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau šis maršrutas nebuvo toks populiarus, Lenkijos specialiųjų tarnybų nuogąstavimai gali būti pagrįsti.

Aliaksandras Lukašenka yra platesnio plano vykdytojas, o režisierius yra Maskvoje“, – pareiškė antradienį interviu Lenkijos radijui šios šalies užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, dirbtinai sukelta migracijos ir politinė krizė yra iššūkis ne tik Europos Sąjungai, bet ir NATO. Jis priminė praėjusią savaitę įvykusį savo pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Antony`iu Blinkenu ir pabrėžė, kad Lenkija ir Jungtinės Valstijos laiko pasienyje su Baltarusija susiklosčiusią situaciją platesnių veiksmų, kurių imasi Rusija, dabar vėl telkianti savo kariuomenę prie Ukrainos sienos, fragmentu.

„Labai svarbu, kad Lenkija formuoja savo partnerių Europos Sąjungoje ir NATO nuomonę apie šią politinę krizę“, – teigė Z. Rau.

Jis patikino, kad tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO jaučiama vienybė šiuo klausimu. Lenkijos URM vadovas pridūrė, kad artimiausiame NATO šalių užsienio reikalų ministrų posėdyje Rygoje daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos ir Baltarusijos sukeltai krizei.

Pasak Z. Rau, NATO šalių žvalgyba patvirtina, kad Rusija telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienos. „Rusija realizuoja sienų keitimo scenarijų. Nuo šios Kremliaus politikos pirmiausia nukentėjo Sakartvelas, o paskui – Ukraina. Jokia žvalgyba negali nustatyti, koks galutinis Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu tikslas. Rusijai labai naudingi įšaldyti konfliktai. Ji nori savo sukeltuose konfliktuose imtis taikdarės vaidmens“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

„Lenkija yra pasirengusi deryboms su Rusija, bet, mūsų nuomone, derybos dėl Lenkijos ir Baltarusijos santykių turėtų būti vedamos su Baltarusijos opozicija, ir mes tai darome“, – pabrėžė Z. Rau.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)