Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti įžeidinėjimai, paviešino Lenkijos specialiųjų tarnybų darbą koordinuojančio ministro atstovas spaudai Stanislawas Zarynas.

V. Milonovas pasieniečiams pažadėjo, kad migrantai ateis pas juos iš Vokietijos ir „valgys jų duoną“, nes Lenkija priklauso Europos Sąjungai (ES).

Deputatas taip pat gąsdino lenkus, kad ES juos privers „išsižadėti Kristaus“ bei „pripažinti homoseksualus ir tos pačios lyties asmenų santuokas“.

„Jūsų kunigas neįleis į bažnyčią, nes esate negailestingi. Kokie jūs katalikai ir krikščionys? Greitai tapsite blogesni už paskutinius sektantus, nes jums tikėjimas Kristumi pasidarė mažiau svarbus už atlyginimą bei netikinčiųjų ir sodomitų iš Briuselio duotų nurodymų vykdymą“, – grasino V. Milonovas.

Kaltę dėl pasienyje su Lenkija susidariusios situacijos jis vertė Europos Sąjungai, tikindamas esą tai ji pati kvietėsi pas save atvykti žmones. Iš tiesų šią krizę dirbtinai sukėlė Aliaksandras Lukašenka, dar gegužės mėnesį pagrasinęs migrantų antplūdžiu.

„Migrantai yra pasienyje tik todėl, kad sumokėjo tarpininkams, išgirdę iš savo tautiečių, kaip Europoje gerai. Jie nori nusigauti į Europą. Bet dabar šių žmonių niekas neįsileidžia. Taigi, Europa sukūrė problemą Baltarusijai, nes Baltarusijos vyriausybė juos saugo, maitina, duoda maisto ir pastogę. Ciniškiausia, kad dabar Europa dėl susidariusios situacijos kaltina Baltarusiją ir Rusiją. Kuo mes čia dėti? Patys lenkai yra elgetos. Lenkijos vyriausybė prašo ES išmaldos. Lenkai nėra ES aukotojai, jie yra gavėjai, veltėdžiai ir nenori dalytis. Turiu omenyje, kad lenkai gauna pinigų iš ES ir kiekvieną migrantą laiko konkurentu. Taip, lenkams jie tiesiog konkurentai. Patys būdami vidaus migrantais, jie nemėgsta kitų migrantų“, – plūdosi V. Milonovas.

Komentuodamas šį incidentą, S. Zarynas sakė, kad tokiais veiksmais Rusija toliau remia Aliaksandro Lukašenkos režimą.


Atstovas spaudai taip pat mano, jog Kremlius vis atviriau palaiko Baltarusijos tarnybų veiksmus, nukreiptus prieš ES.

„Šiandien Bruzgių pasienio kontrolės punkte pasirodė Rusijos politikas Vitalijus Milonovas, proputiniškos partijos deputatas. Pamačiusi mūsų kareivius ir pareigūnus, visa filmavimo grupė pradėjo šaukti ir įžeidinėti Lenkiją“, – parašė jis.

Antradienį interviu Lenkijos radijui šalies užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau dar kartą pakartojo, kad dirbtinai sukeltos migrantų krizės tikrasis režisierius yra Maskvoje. „Aliaksandras Lukašenka yra platesnio plano vykdytojas, o režisierius yra Maskvoje“, – teigė jis.

Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, dirbtinai sukelta migracijos ir politinė krizė yra iššūkis ne tik Europos Sąjungai, bet ir NATO. Jis priminė praėjusią savaitę įvykusį savo pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir pabrėžė, kad Lenkija ir Jungtinės Valstijos laiko pasienyje su Baltarusija susiklosčiusią situaciją platesnių veiksmų, kurių imasi Rusija, dabar vėl telkianti savo kariuomenę prie Ukrainos sienos, fragmentu.

„Labai svarbu, kad Lenkija formuoja savo partnerių Europos Sąjungoje ir NATO nuomonę apie šią politinę krizę“, – teigė Z. Rau. Jis patikino, kad tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO jaučiama vienybė šiuo klausimu.

Lenkijos URM vadovas pridūrė, kad artimiausiame NATO šalių užsienio reikalų ministrų posėdyje Rygoje daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos ir Baltarusijos sukeltai krizei.

Pasak Z. Rau, NATO šalių žvalgyba patvirtina, kad Rusija telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienos.

„Rusija realizuoja sienų keitimo scenarijų. Nuo šios Kremliaus politikos pirmiausia nukentėjo Sakartvelas, o paskui – Ukraina. Jokia žvalgyba negali nustatyti, koks galutinis Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu tikslas. Rusijai labai naudingi įšaldyti konfliktai. Ji nori savo sukeltuose konfliktuose imtis taikdarės vaidmens“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

„Lenkija yra pasirengusi deryboms su Rusija, bet, mūsų nuomone, derybos dėl Lenkijos ir Baltarusijos santykių turėtų būti vedamos su Baltarusijos opozicija, ir mes tai darome“, – pabrėžė Z. Rau.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (132)