Min Jeong-ki žurnalistams prie Chun Doo-hwano rezidencijos pranešė, kad buvęs prezidentas mirė savo namuose Seule. Jam buvo 90 metų.
Valdant Chun Doo-hwanui sparčiai augo šalies ekonomika, o Seule 1988 metais buvo surengtos olimpinės žaidynės. Jis tapo pirmuoju Pietų Korėjos prezidentu, taikiai perdavusiu valdžią.
Generolo rangą turėjęs Chun Doo-hwanas atėjo į valdžią per perversmą, įvykdytą po jo pirmtako, autoritarinio lyderio Park Chung-hee nužudymo 1979 metais.
Chun Doo-hwanas 1980–1988 metais valdė Pietų Korėją geležiniu kumščiu ir negailestingai triuškino savo oponentus.
Jis tebelaikomas vienu nemėgstamiausių Pietų Korėjos veikėjų.
Jis taip pat pramintas „Gvangdžu mėsininku“ už tai, kad įsakė savo kariams numalšinti sukilimą prieš jo valdymą šiame pietvakariniame mieste.
1996 metais Chun Doo-hwanas buvo pripažintas kaltu dėl išdavystės ir nuteistas myriop – iš dalies dėl įvykių Gvangdžu. Tačiau po apeliacijos egzekucija buvo atšaukta, o paskui jis buvo paleistas, tuomečiam valstybės vadovui suteikus jam malonę.
Oficialiais duomenimis, per sukilimo malšinimą Gvangdžu žuvo ar dingo 200 žmonių, tačiau aktyvistai teigia, kad tikrasis skaičius yra triskart didesnis.
Chun Doo-hwanas ir ultradešinieji Pietų Korėjos politikai tų įvykių nesureikšmino ir vadino juos „riaušėmis“. Pats buvęs diktatorius neigė tiesiogiai prisidėjęs prie susidorojimo.
Per Chun Doo-hwano valdymo laikotarpį kartą buvo pasikėsinta į jo gyvybę.
Per valstybinį vizitą Mianmare 1983 metais Šiaurės Korėjos agentai bandė jį nužudyti, detonavę sprogmenis per atminimo ceremoniją.
Net ir paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Chun Doo-hwanas buvo įsivėlęs į teismines kovas.
Pernai jis buvo pripažintas kaltu dėl šmeižto Gvangdžu sukilimo byloje.