Nuo 2010 metų valdžioje esantis V. Orbanas valstybinę žiniasklaidą pavertė propagandos ruporais, o jo sąjungininkai nuolat supirkinėjo privačias žiniasklaidos priemones.
„Vengrijoje matau iškreiptą žiniasklaidos aplinką, kurioje abejojama žiniasklaidos pliuralizmu, nepriklausomumu ir įvairove“, – sakė JT specialioji pranešėja nuomonės ir saviraiškos laisvės klausimais Irene Khan.
Nacionalistas V. Orbanas ir jo valdančioji partija „Fidesz“ kitų metų balandį vyksiančiuose rinkimuose varžysis su opozicijos aljansu, o apklausos prognozuoja, kad rinkimų rezultatai bus beveik lygūs.
Pastaraisiais metais daug nepriklausomų žiniasklaidos priemonių nutraukė veiklą arba buvo nupirktos vyriausybės sąjungininkų ir užėmė V. Orbanui palankią poziciją, o iš valstybės jos gavo pelningus reklamos srautus.
Žiniasklaidos įstatymai, politika ir praktika Vengrijoje „naudojami tam, kad būtų sukurta tikrovė, visiškai prieštaraujanti tarptautinėms teisėms ir standartams“, – sakė I. Khan, JT Žmogaus teisių tarybos paskirta nepriklausoma ekspertė ir buvusi tarptautinės teisių stebėtojų organizacijos „Amnesty International“ vadovė.
„Tai trukdo rinkėjams laisvai dalyvauti diskusijose, kurios turi vykti, siekiant demokratinių, sąžiningų ir atvirų rinkimų“, – sakė I. Khan.
Rinkimų stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nurodė, kad Vengrijoje susiklosčiusi vienpusiška žiniasklaidos aplinka ir „ribota“ prieiga prie informacijos yra „nepalankaus klimato“, padėjusio V. Orbanui 2018 metais laimėti trečiąją iš eilės premjero kadenciją, dalis.
Nuo 2018 metų „situacija pablogėjo“, sakė I. Khan, pabrėždama, kad tarptautiniai rinkimų stebėtojai, tokie kaip ESBO, turi „skirti daugiau dėmesio ir imtis veiksmų“.
