Stokholme įsikūrusio Tarptautinio demokratijos ir pagalbos rinkimams instituto duomenimis, pasaulyje daugiau nei kas ketvirtas žmogus gyvena šlubuojančios demokratijos valstybėje, tačiau ši proporcija yra dar didesnė – daugiau nei du iš trijų, jei pridėsime autoritarinius ir „hibridinius“ režimus.
„Šiemet pirmą kartą įvardijome Jungtines Valstijas kaip nusigręžusias nuo demokratijos, bet mūsų duomenys rodo, kad smukimo epizodas prasidėjo mažiausiai nuo 2019 m.“, – teigiama ataskaitoje „Pasaulinė demokratijos būklė 2021“.
„Jungtinės Valstijos yra labai gerai veikianti demokratija ir 2020 m. netgi pagerino savo rezultatus pagal nešališko administravimo rodiklius (korupciją ir nuspėjamus reikalavimus). Tačiau piliečių laisvių mažėjimas ir valdžios patikrinimai rodo, kad yra rimtų problemų, susijusių su demokratijos pagrindais“, – naujienų agentūrai AFP sakė ataskaitos bendraautorius Alexanderas Hudsonas. „Istorinis lūžis įvyko 2020–2021 m., kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas suabejojo 2020 m. rinkimų rezultatų Jungtinėse Valstijose teisėtumu“, – sakoma pranešime.
Be to, A. Hudsonas atkreipė dėmesį į „susirinkimų laisvės kokybės nuosmukį per 2020 m. vasaros protestus“, kai policija nužudė George'ą Floydą.
„International IDEA“ savo vertinimus grindžia 50-ies metų demokratijos rodikliais maždaug 160 šalių, suskirstydama juos į tris kategorijas: demokratijos (įskaitant ir „atsilenkiančias“), „hibridinės“ vyriausybės ir autoritariniai režimai.
„Pastebimas demokratijos pablogėjimas Jungtinėse Valstijose, kaip matyti iš stiprėjančios tendencijos ginčyti patikimus rinkimų rezultatus, pastangos slopinti dalyvavimą (rinkimuose) ir besitęsianti poliarizacija (...) kelia vieną didžiausių susirūpinimų“, – sakė „International IDEA“ generalinis sekretorius Kevinas Casas-Zamora. Jis perspėjo apie neigiamą poveikį: „Smurtinis 2020 m. rinkimų ginčijimas nesant jokių sukčiavimo įrodymų įvairiais būdais atkartojamas tokiose skirtingose vietose kaip Mianmaras, Peru ir Izraelis“.
Per pastarąjį dešimtmetį atsitraukiančių demokratijų skaičius padvigubėjo ir dabar apima ketvirtadalį pasaulio gyventojų. Be „įsitvirtinusių demokratijų“, tokių kaip JAV, į sąrašą įtrauktos Europos Sąjungos valstybės narės Vengrija, Lenkija ir Slovėnija. Dvi pernai sąraše buvusios šalys – Ukraina ir Šiaurės Makedonija – šiemet išbrauktos padėčiai jose pagerėjus.
Dar dviejų valstybių – Malio ir Serbijos – sąraše nebeliko, nes jos nebelaikomos demokratinėmis.
Mianmaras iš demokratijos pavirto į autoritarinį režimą, Afganistanas ir Malis pateko į šią kategoriją prieš tai buvusios priskirtos hibridinių vyriausybių valstybėms.
Jau penktus metus iš eilės 2020-aisiais autoritarizmo link krypstančių šalių buvo daugiau nei besidžiaugiančių demokratizacija. „International IDEA“ mano, kad ši tendencija išliks ir 2021-aisiais.
Remiantis išankstiniu grupės vertinimu, 2021 m. pasaulyje buvo 98 demokratijos – mažiausias skaičius per daugelį metų – taip pat 20 „hibridinių“ vyriausybių, įskaitant Rusiją, Maroką ir Turkiją, bei 47 autoritariniai režimai, įskaitant Kiniją, Saudo Arabiją, Etiopiją ir Iraną.
Prie hibridinių ir autoritarinių valstybių pridėjus blogėjančios demokratijos valstybes „kalbame apie 70 proc. pasaulio gyventojų“, AFP sakė K. Casas-Zamora. „Tai rodo, kad su demokratijos kokybe vyksta kažkas esminiai rimto“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios demokratijos erozijos tendencija „tapo aštresnė ir vis labiau kelianti nerimą“.
„Kai kurios šalys, ypač Vengrija, Indija, Filipinai ir JAV, taikė demokratijos pažeidimams prilygstančias priemones, tai yra, neproporcingas, neteisėtas, neapibrėžtas arba nesusijusias su iškilusios būtinybės pobūdžiu“, – rašoma pranešime.
„Pandemija neabejotinai paspartino ir padidino kai kurias neigiamas tendencijas, ypač tose vietose, kur demokratija ir teisinė valstybė šlubavo ir prieš pandemiją“, – sakė K. Casas-Zamora.
